Pasiilgai vasaros? Pūsk į Trakus! – taip šventės organizatoriai ir rengėjai kviečia į didžiausią ir įspūdingiausią sezono šventę Trakuose- ,,Trakų vasara 2014”. Kasmet birželio pirmą savaitgalį orą, žemę ir dangų drebina Trakų miesto šventė. Vasaros pradžią žymintis įvykis džiugina ir trakiškius, ir miesto svečius. Įdomybių netrūksta: dainuoja ir šoka meno kolektyvai, varžosi sporto mėgėjai, pirkti ir parduoti norintys renkasi miesto ir Rotušės turguje, pilies vartus atveria viduramžių miestas. Pasirodo ir kaunasi riterių klubų kariai, viduramžių muziką ir šokius pristato senosios muzikos ir šokių ansambliai, juokdariai, savo rankų miklumą rodo senųjų amatų meistrai. O kiek griausmo, džiaugsmo ir nuotaikos šventei suteikia dūdų orkestrai! Švenčiame, džiaugiamės, tačiau ar susimąstome kur gi viso šito pradžia? Kada ir kaip gimė ši šventė? Pasivaikščiokime po Trakus, pasklaidykime senus Trakų laikraščio „Galvė“ numerius ir prisiminkime istoriją.
Senasis koplytstulpis
Kiekvienas Trakų gyventojas žino, o svečias yra matęs, Šv. Jono Nepomuko koplytstulpį. Kas gi tasai Jonas Nepomukas ir ką mena koplytstulpis? Jo istorija glaudžiai siejasi su miesto šventės gimimu. Koplytstulpis buvo pastatytas XVIII a., o jo atsiradimas apipintas legendomis. Sakoma, kad kadaise Užutrakio dvaro dvarininkui plaukiojant Trakų ežerais prasidėjo audra. Skęsdamas ponas meldėsi šv. Jonui Nepomukui, kad jį išgelbėtų. Audra nurimo, dvarininkas išsigelbėjo ir kaip padėką šventajam pastatė jo garbei koplytstulpį. Ilgus dešimtmečius nepajudinamas stovėjo koplytstulpis su šventojo figūra, tačiau po 1863 m. sukilimo carinė valdžia įsakė koplytstulpį nuversti. Trakuose gyvenę įvairių tautų ir tikėjimo žmonės – lietuviai, totoriai, lenkai, karaimai, sentikiai, žydai – nepanoro kenkti miesto globėjui ir koplytstulpį griauti. Žinoma, atsirado vienas žmogeliukas, susigundęs pažadėtu atlygiu. Užlipo kopėčiomis, užsimojo kirviu, tačiau nespėjęs atlikti juodo darbo, nukrito žemyn ir susilaužė koją. Tuomet rusų policijos komendantas pasikvietė kazokus, ir šie nuvertė koplytstulpį. Taip ir pasklido legenda, kad Trakų ežerai kasmet ims po gyvybę, kol nebus atstatytas koplytstulpis.
1935 m. Trakų burmistras nutarė atstatyti koplytstulpį. Vilniaus meistras A. Poplavskis iškalė skulptūrą, ir naujas šv. Jono Nepomuko koplytstulpis buvo pašventintas gegužės 16, šventojo dieną.
Atėjus tarybų valdžiai, vieną naktį skulptūra buvo nuversta ant žemės. Laimei, Trakų istorijos muziejaus darbuotojai išgelbėjo šventojo skulptūrą ir saugojo ją muziejaus fonduose. Atsiradus galimybei A. Žilio vadovaujami darbininkai atliko restauracijos darbus.
Pirmosios miesto šventės
1990 gegužės 13 d. Trakų klebonas Vytautas Rūkas atšventino koplytstulpį. Tada ir įvyko pirmoji miesto šventė. Miestelėnai rinkosi būrin, nė ekonominė blokada, nė lietus ar vėjas netrukdė būti kartu, džiaugtis ir linksmintis. Iškilmės prasidėjo šv. Mišiomis Vytauto Didžiojo bažnyčioje, po jų procesija patraukė prie koplytstulpio, prie kurio žmonės dėjo gėles ir žvakeles, klebonas jį atšventino, kalbėjo miesto ir rajono vadovai, skambėjo eilės ir dainos. Po oficialių kalbų prasidėjo linksmybės:
Žodžiai virto darbais – po metų pasklido šaukliai kviesdami į antrąją miesto šventę. Ir taip kasmet, ligi šiol…
Taigi šiemet Trakų miesto šventei sukanka 24 metai. Ir neapsiriksim sakydami, kad tai bene labiausiai miesto gyventojų ir svečių laukiamas renginys. Belieka palinkėti, kad šventė sulauktų daug gražių jubiliejų ir toliau gyvuotų, žmonių širdis džiugintų, mūsų krašto kultūrą puoselėtų. Iki pasimatymo šventėje!
Šis tas trumpai apie
Šv. Joną Nepomuką
Šv. Jonas Nepomukas yra Čekijos globėjas, vaizduojamas dvasininko rūbais, vienoje rankoje laiko kryžių, kitoje palmės šakelę. Laikomas tiltų globėju ir saugotoju nuo potvynių. Kaip ten bebūtų, tikrai žinoma, kad 1729 m. bažnyčia jį paskelbė šventuoju, o jo atminimą švenčia kasmet gegužės 16 d. Tiltų globėju ir saugotoju nuo potvynių šis šventasis laikomas nuo 1693 m., kai Jono garbei ant tilto, nuo kurio jis buvo nustumtas, buvo pastatytas paminklas. Lietuvoje Jono kultą išplatino jėzuitai.
Jonas Nepomukas gimė apie 1330 m. Čekijoje, Nepomuko miestelyje, už kelių mylių nuo Prahos. Prahos universitete gavęs teologijos ir bažnyčios teisės daktaro laipsnį, priėmė kunigo šventimus. Garsėjo oratoriniais sugebėjimais, kurie grąžino daugelį nusidėjėlių į doros kelią. Čekijos karaliaus Karolio IV sūnus ir įpėdinis Vaclovas pakvietė Joną tapti dvaro dvasininku. Karalienė Joana, susirūpinusi dėl staigių vyro poelgių ir jo paleistuvystės, savo sąžinės vairą patikėjo Jonui. Karalius ėmė nekaltai įtarinėti savo žmoną ir reikalavo, kad Jonas pasakytų, ką karalienė jam pasakojusi per išpažintį. Jonas Nepomukas atsisakė tai padaryti, todėl karalius Vaclovas jį įkalino rūsyje, kol šis neišduos karalienės nuodėmių. Dvasininkas tvirtai laikėsi savo net ir kankinamas, o karalienei nepavyko jo užtarti prieš vyrą. Karalius liepė Jonui rinktis mirtį arba išdavystę, bet nuodėmklausys tylėjo. Vaclovas supyko ir įsakė surišti Jono Nepomuko rankas ir kojas ir numesti jį nuo tilto į upę. Karalius manė, kad naktis paslėps nusikaltimą, tačiau kūną, plaukiantį upe, apgaubė dangiška šviesa ir nusikaltimo paslaptis išaiškėjo. Tai įvyko 1381m. Jonas Nepomukas su iškilmėmis buvo palaidotas šv. Vito bažnyčioje.
Vilija Babarskienė
