Šią vasarą Trakuose buvo pradėta daugybė naujų projektų, kurių tikslas – pagerinti ne tik miesto turizmo infrastruktūrą, bet ir estetinį jo vaizdą. Lėtais žingsneliais mūsų visų mylimas gimtasis kurortas juda į priekį, į šviesesnį rytojų. Taigi dar vienas įgyvendinamas projektas – iš Europos Sąjungos lėšų finansuotas naujų pontoninių (plūduriuojanti konstrukcija ant vandens) prieplaukų įrengimas Galvės, Lukos (Bernardinų), Totoriškių, Babruko ežeruose. Kokią naudą tai suteiks mūsų kraštui? O gal atvirkščiai – daugiau minusų negu pliusų? Pažvelkime į visą tai objektyviai.

Naujos prieplaukos. Kam jos?

Kaip skelbia Trakų rajono savivaldybė, naujų prieplaukų įrengimas (jų iš viso net 14) skirtas žmonėms atsikvėpti bei pailsėti, o kartu ir pasigrožėti supančios gamtos grožiu. Milžiniški pinigai investuojam tam, kad apsilankę turistai liktų sužavėti ir norėtų dar kartą čia apsilankyti, o kartu ir vietos gyventojai būtų patenkinti prižiūrimu miestu. Pati idėja graži ir aiški. Bet jos išpildymas ar pasisekęs?

Trumparegiški sprendimai?

Pradėjus nagrinėti naujų prieplaukų įrenginėjimą nenoromis paliečiame ir dabartinio naujojo tilto statybą. Šie du projektai tampriai susiję tarpusavyje, ypač nuo pastarojo konstrukcijos ypatybių priklauso ir esamų prieplaukų sėkmė. „Traku žemė“ jau rašė ankstesniuose laikraščio numeriuose apie naujo polinio tilto statybą Lukos (Bernardinų) ežere, kaip jis užkerta kelią vandens turizmo plėtrai ir priimtą, galbūt, trumparegišką sprendimą būtent tokiai jo konstrukcijai.

Galbūt šitaip iš šalies žvelgiant atrodo tik paprastiems Trakų miesto piliečiams, todėl paklausėme šį naujų prieplaukų projektą kuruojančios Trakų rajono savivaldybės kultūros ir turizmo skyriaus vyriausiosios specialistės Anos Gornovos, ar išdygusi vandens turizmo plėtros siena naujojo tilto pavidalu ne minimalizuos būsimų prieplaukų panaudojimo turizmui? Pastaroji atsakė, jog pagrindiniai projekto įgyvendinimo ir vietos parinkimo prieplaukoms kriterijai sietini su teritorijos rekreaciniu patrauklumu, galimybėmis išnaudoti ją aktyviam poilsiui. Prieplaukos Lukos (Bernardinų) ežero pakrantėje sudarys sąlygas dalį poilsiautojų automobilių, turistinių autobusų palikti miesto prieigose ir, aplenkiant mažiau patrauklią miesto dalį, nuplukdyti juos iki Trakų senamiesčio (derinant vandens ir pėsčiųjų maršrutus).

Artimiausiu metu turgavietėje planuojama įrengti kokybiškas ir estetiškas stovėjimo aikšteles autobusams bei automobiliams ir nuo prieplaukų laivais, valtimis pradėti apžvalgines ekskursijas ir mažų laivelių, valčių nuomą. Taip bus sumažintas transporto eismas centrinėje miesto dalyje, formuosis naujos lankymo tradicijos, pagerės ekologinė situacija. Devynių prieplaukų įrengimas Karaimų – Trakų g. prieigose leistų planuoti savitus kombinuotus vandens-pėsčiųjų maršrutus, kuriuose būtų galimybė priplaukti prie kiekvieno lankomo objekto. Šis prieplaukų skaičius padės išvengti susigrūdimo ir nepatogumo išlaipinant-įlaipinant keleivius.

Naujasis tiltas tikrai tampa šiokia tokia kliūtimi aukščiau pateiktai informacijai apie atsipirksiantį prieplaukų panaudojimą turizmui. Kaipgi ją žadama apeiti? Galbūt maršrutai kursuos tik iki tilto Lukos (Bernardinų) ežere? Kur turistai bus išlaipinami, taip ir nesugebėję arčiau „priplaukti prie kiekvieno lankomo objekto“. Ir ar bus toks keliavimo būdas patrauklus čia atvykstantiems miesto svečiams, kurie tik už keletą litų gali daug arčiau lankytinų objektų pasistatyti savo automobilį visai dienai, privačiuose žmonių kiemuose, paverstuose automobilių stovėjimo aikštelėmis?

Finansinė projekto pusė

Europos Sąjungos struktūrinės lėšos gelbsti Trakus. Jei ne ši parama, vaizdas būtų dar liūdnesnis. Vargu ar pamatytume gražėjantį mūsų miestą, vien iš savivaldybės pinigų neišgyventume. Bet nutinka ir taip, jog pinigų panaudojimas ne visada būna efektyvus. Planuojama vieną, o gaunama kitką. Apie Trakų rajone vykusius ar dar vykdomus projektus kraštiečiai yra girdėję daugybę atgarsių, kartais net ir ne pačius geriausius, kaip ES skirtos lėšos panaudojamos tik tam, kad būtų aklai įsisavintos, taip ir neatnešusios tos prognozuotos naudos.

Grįžkime prie naujų prieplaukų statybos finansinės pusės. Kaip teigė už šį projektą atsakinga Ana Gornova, bendra prieplaukų įrengimo vertė yra virš 1 mln. Lt, Europos Sąjungos skirtas finansavimas – 972 tūkst. Lt, o Trakų rajono savivaldybės finansinis prisidėjimas siekia 88 tūkst. Lt. Viešuosius pirkimus supaprastinto atviro konkurso būdu laimėjo UAB „Altitudė“, kuri pagal pasirašytas statybos rangos sutartis, prieplaukų įrengimo darbus jau yra baigusi.

Realybė

Ketinimai plėsti turizmą ir kituose ežeruose yra geri, bet ar jie pasiteisins taip, kaip pasiteisina turistiniai maršrutai Galvės ežere, kur pamatomas ne tik supančio ežero gamtos grožis, bet ir jo saloje išsidėsčiusi senovinė raudonų plytų pilis bei pakrantėje baltai spindintis Užutrakio dvaras. O ką miesto svečiai sugebės įžvelgti Babruko, Totoriškių ar Lukos (Bernardinų) ežeruose? Ar vietos verslininkams kils didelis noras investuoti savo lėšas ir laiką vien tik apžvalginiams gamtos maršrutams? Šiuo klausimu reikia atsiklausti pačių verslininkų, ką jie apie tai galvoja. Trakų miesto savivaldybei pasitaikė puiki proga žengti dar vieną didelį žingsnį plėtojant turizmą, bet ar jis bus žengtas, ar bus sustota vietoje pamatysime netolimoje ateityje.

Simona GUDABSKAITĖ ir Robertas STANEVIČIUS

Autorių nuotr.