Nuo balandžio 1-osios iki birželio 30 d. tradicinių amatų puoselėtojai galės teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklą „Tradicinių amatų centrų plėtra“.
Kretingos muziejaus Tradicinių amatų centras, kuriame gausu edukacijų, įsikūręs istorinėje vietoje – buvusiame Dvaro šiltnamyje Dariaus Šypalio nuotr.
Pretenduoti verta
Šis kvietimas išskirtinis tuo, kad paraiškas pateikusiems bus paskirtas 2014–2020 m.
programos lėšų likutis, kuris sudaro 288 tūkst. eurų. Pereinamajam laikotarpiui lėšų nenumatyta, tad kol kas nežinoma, kaip finansavimas keisis nuo 2023-iųjų metų.
Šiuokart prioritetas teikiamas tiems Tradicinių amatų centrams, kurie pagal KPP finansavimo taisykles jos dar nėra gavę. Įvairiuose Lietuvos rajonuose dabar veikia 19 Tradicinių amatų centrų. Juose ne tik kuriami išskirtiniai, mūsų tautos identitetą išreiškiantys dirbiniai, bet ir mokoma tradicinių amatų – gaminti įvairius valgius, drabužius, baldus, senoviškus rakandus. Kretingos muziejaus Tradicinių amatų centre tarp populiariausių edukacinių programų, skirtų ir vaikams, ir suaugusiesiems, – „Kretingos dvaro saldaininė“, kur verdami karameliniai saldainiai ir supažindinama, kaip saldumynai Kretingos dvare buvo gaminami grafų Tiškevičių laikais. Programa „Medžio raižiniai – žemaičių grafika“ – tai pažintis su tradicine liaudies grafika ir medžio raižinių istorija Žemaitijos regione, be to, – išskirtinė galimybė kartu su Kretingos rajono tautodailininkais medžio raižinį atspausti ant popieriaus.
Tiek vietinių žmonių, tiek atvykusių iš svetur dėmesio kaskart sulaukia „Kretingos dvaro kepiniai“ – naminė duona kepama duonkepėje krosnyje, atkurtoje pagal žemaičių tradicijas. „Rinktinių juostų audimas“ – šios edukacinės programos dalyviai sužino apie žemaičių juostų rūšis, raštų įvairovę ir reikšmę kultūrai, išgirsta apie audimo žaliavos paruošimą, o profesionali audėja išmoko apmesti metmenis ir rankinėmis staklėmis austi juosteles.
Pasak direktorės Vidos Kanapkienės, trečiuoju programos paraiškų teikimo etapu Kretingos muziejus Tradicinių amatų centrui buvo gavęs 109 tūkst. 478 eurus paramos. Pasinaudojus šiais pinigais, prie Centro įrengta aikštelė ir pastatyti trys nameliai-dirbtuvės tautodailininkams-medžio drožėjams, tekstilininkams, kitiems sertifikuotiems amatininkams, kad jie čia Amatų švenčių metu galėtų ir demonstruoti, ir prekiauti savo dirbiniais.
„Kad yra naujas kvietimas teikti paraiškas KPP paramai gauti, – žinome ir jau pasirengę startuoti“, – atviravo direktorė.
Dabar jos vizijoje – praplėsti Tradicinių amatų centro pastatą ir įrengti karpinių bei medžio raižinių dirbtuves.
Kas gali gauti paramą
Pagal veiklą į paramą gali pretenduoti tik viešieji juridiniai asmenys, o remiama veikla – plėtra tradicinių amatų centrų, kurie patenka į Tradicinių amatų centrų sąrašą. Žinotina, kad nebus priimamos kartu su partneriais teikiamos paraiškos.
Projektai, įgyvendinami pagal veiklą „Tradicinių amatų centrų plėtra“, gali būti vykdomi tiek kaimo vietovėje, tiek mieste, išskyrus didžiuosius Lietuvos miestus – Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Panevėžį ir Šiaulius.
Paramos gali sulaukti amatų centrai, teikiantys viešąsias paslaugas, tai yra tie, kurie organizuoja mokymus, edukacinius užsiėmimus, rengia paskaitas, demonstruoja tradicinius amatus ir pan., o veiklose dalyvauja tradiciniai amatininkai, sertifikavę tautinio paveldo produktus.
Planuojamas vykdyti projektas turi atitikti rajono savivaldybės plėtros strateginį planą. Vykdomas projektas – ne pelno projektas, jį įgyvendinant įsigytos investicijos nukreiptos tik į visuomenės viešiesiems poreikiams tenkinti naudojamo turto atnaujinimą. Tokių reikalavimų laikomasi ir visą projekto kontrolės laikotarpį.
Didžiausia suma – 200 tūkst. Eur
Didžiausia numatyta skirti paramos suma vienam projektui siekia 200 tūkst. Eur. Šios paramos lėšomis kompensuojama iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Lėšos skiriamos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto.
Už paramos lėšas galima įsigyti naujos įrangos ir įrenginių, technikos, taip pat baldų, kitų įgyvendinimo taisyklėse nurodytų prekių; priemonių ir medžiagų, reikalingų tradicinių amatų edukaciniams užsiėmimas ir tradiciniams amatams demonstruoti; atlikti projektui įgyvendinti būtinų statinių rekonstravimo, kapitalinio remonto darbus; projekto įgyvendinimo vietoje sukurti viešąją infrastruktūrą – apšvietimą, privažiavimą ir kt.
Paramos lėšomis kompensuojamos ir viešinimo bei bendrosios išlaidos. Bendrųjų išlaidų finansuojama dalis gali būti ne didesnė kaip 10 proc. kitų tinkamų finansuoti projekto išlaidų vertės be PVM, taip pat ne didesnė kaip 1 tūkst. 800 Eur, o jei projekte numatyti statybos, rekonstrukcijos, kapitalinio remonto ar infrastruktūros įrengimo darbai, – ne didesnė kaip 3 tūkst. Eur kitų tinkamų finansuoti projekto išlaidų vertės be PVM.
50 balų – būtini
Pareiškėjų projektai pagal veiklą „Tradicinių amatų centrų plėtra“ vertinami pagal atrankos kriterijus, už kuriuos suteikiami balai. Paraiškose prašomai paramos sumai viršijus kvietimui skirtąją, sudaroma paraiškų pirmumo eilė.
Jei pareiškėjas planuoja, kad tradicinis amatų centras, į kurį investuojama paramos lėšomis, į savo veiklą įtrauks 10 ir daugiau tradicinių amatininkų, sertifikavusių tautinio paveldo produktus, – suteikiama 20 balų.
Jei tradicinis amatų centras vykdo tradicinių amatų mokymus pagal Žemės ūkio ministerijos sertifikuotas tradicinių amatų mokymo programas, suteikiama 20 balų.
Jei tradicinių amatų centro patalpose demonstruojami tradiciniai amatai, suteikiama 20 balų.
Jei tradicinių amatų centras vykdo tradicinių amatų edukacinius užsiėmimus vaikams ir jaunimui, suteikiami 25 balai.
Jei tradicinių amatų centras rengia tautinio paveldo produktų ekspozicijas arba parodas, suteikiama 15 balų.
Mažiausias privalomas paramos paraiškų atrankos balų skaičius yra 50. Tiek nesurinkus, paraiškos atmetamos.
Užs. Nr. 225
