Daugelis žmonių su Kalėdomis asocijuoja mandarinų ir spyglių kvapą. Mandarinų galima nusipirkti kiekvienoje parduotuvėje, tačiau spyglių kvapas kelia didesnę dilemą: rinktis vienkartinę gyvą eglutę ar ilgaamžę dirbtinę, bet be kvapo, kuris primena Kalėdas?
Juozo Vercinkevičiaus nuotr.
Kiekvienam pagal skonį
„Kiekvieno žmogaus skirtingas skonis“, – teigia Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) mokomojo medelyno vadovas Jonas Ravinskas. Renkantis eglutę, svarbu žinoti, ko norite. Galbūt Kalėdų neįsivaizduojate be tikros eglutės, galbūt renkatės dirbtinę, nes nereiks jos nešti į ketvirtą aukštą ir neprikris spyglių. Bet kuriuo atveju, svarbu žinoti visus galimus variantus, jų pliusus ir minusus.
Tikriausiai praktiškiausias variantas būtų dirbtinė eglutė. Nekrenta spygliai, lengva surinkti, o kartą nusipirkus – tarnaus daug metų. „Dirbtinės eglutės man patinka tuo, kad jei žmogus papuošė ją savo namuose – jis nenukirto gyvos“, – pasakoja J. Ravinskas.
Tačiau ar iš tiesų dirbtinė eglutė yra labiau gamtą puoselėjantis variantas? Kaip teigia KTU Aplinkos inžinerijos instituto tyrėja Inga Gurauskienė, vien dirbtinių eglučių gamybos ir transportavimo metu, į aplinką išsiskiria pavojingų medžiagų. „Teigti, kad dirbtinės eglutės yra draugiškesnės aplinkai tolygu teigti, kad nafta yra palankiausias energijos šaltinis. Tai reklamos mitas“, – pasakoja specialistė. Specialistė taip pat akcentavo, jog dirbtinės eglutės nėra perdirbamos. „Dirbtinės eglutės negali būti grąžinamos atgal į ekonomiką. Praktika rodo, kad paprastai žmonės tokias eglutes naudoja maždaug šešerius metus. Vėliau jos palaidojamos sąvartyne“, –
sako I. Gurauskienė.
Eglučių ypatumai
Kalėdinės eglutės yra auginamos specialiai, tad jas perkant iš medelynų, nebūna padaroma žala gamtai. Norintiems pirkti gyvą eglutę kyla klausimas: pirkti kirstinę ar vazone? Anot miškininko J. Ravinsko, geriau laikosi eglutės vazone. „Eglaitės šaknų aplinkui turi tiek, kiek viršuje pločio, kartais daugiau. Pardavėjai, norėdami įsodinti eglaitę į 12 l dydžio vazoną, apkapoja šaknis. Šaknų lieka gal trečdalis, gal ketvirtadalis. Tačiau nors ir eglutė vazone neturi daug šaknų, palaisčius, jos vis tiek maitins eglę. Geriau laikysis spygliai“, – pasakoja J. Ravinskas.
Eglutes vazone žmonės perka ir ne dėl to, jog geriau laikosi spygliai. Dažnas pardavėjas tikina, jog pirkdami eglutę vazone, žmonės prisideda prie gamtos tausojimo – juk pavasarį galima eglutę pasodinti. Deja, situacija yra šiek tiek sudėtingesnė.
„Jei pavasarį prigis pasodinta viena eglutė, tai gerai. Jei dvi – labai gerai. Didesnė tikimybė, jog eglutė prigis, būtų, jei pirmiausia porą metų ją augintume nedideliame 2 l vazone, vėliau ją persodintume į didesnį, 10–12 l vazoną. Tokiu būdu eglutė išleidžia daugiau šaknų ir jos išmaitina išorėje esančią eglutę. Sodinti ją reikėtų rudenį ar pavasarį į gruntą, nelaikant kambaryje. Tačiau Kalėdiniu laikotarpiu eglė būna kambaryje. Ji pajunta šilumą, ir jai tartum pavasaris prasideda. Atgyja jos medžiagų apykaita. Jei pumpuriukas pajuda, tai išnešus ją į lauką, eglė antrą kartą pajus stresą ir sunkiai prigris“, – informuoja J. Ravinskas.
Paklausus ar žmonės pirkdami eglutę vazone su siekiu pavasarį ją pasodinti apsigauna, pašnekovas teigia, kad vis tiek reikia bandyti eglutę sodinti. „Reikia bandyti. Jei nebandysi – neprigis tikrai. Ir jeigu pardavėjai aiškina, kad pavasarį pasodinsi, o kitais metais galėsi puošti eglutę lauke, tai jie klysta. Jeigu ji ir prigis, tai pirmus metus labai skurs. Tik antrais metais pasitaisys, o jau gražiai atrodys trečiais metais“, – teigia miškininkas.
Eglių šakų puošimas – kilnus elgesys
„Kiekvienais metais VĮ „Trakų miškų urėdija“ parduoda apie 300-400 vienetų eglučių“, – teigia VĮ „Trakų miškų urėdijos“ Miško apsaugos inžinierius Vaidotas Pauželis. Anot V. Pauželio, pardavimai kiekvienais metais krenta, mat žmonės vis dažniau namuose puošia eglių, pušų šakas, kurias gauna nemokamai miškininkų organizuojamos akcijos metu.
„Eglių šakos yra labai geras dalykas. Šakos renkamos iš kirtaviečių, kur iškerta eglyną. Eglynas būna jau subrendęs, užauginęs medieną, pradėjęs senti. Kertant tą eglyną, lieka eglišakių. Gražiausios šakos išrenkamos ir dovanojamos žmonėms. Tai labai kilni akcija ir pagirtinas dalykas“, – pasakoja J. Ravinskas. Jau 11 metų akcija „Parsinešk Kalėdas į namus“ organizuoja visos Lietuvos urėdijos.
„Namuose puošiame tik eglės šakas“, – dalinasi trakietė Aurelija. Mergina pasakoja, jog gyvena šalia miško, bet pagundos nusikirsti eglutę nėra. „Atrodo labai lengva: nueini į mišką, nusikerti ir parsineši. Bet taip nedarome. Nors šiais metais jau matėme žmones sutemus tempiant eglutę iš pamiškės“, – liūdnai šypteli pašnekovė.
Kaip teigia V. Pauželis, savavališkų pomiškio, miško želdinių, sodinukų, savaiminės kilmės jaunuolynų kirtimų labai padaugėja prieš kiekvienų metų pabaigą. Pažeidėjai kerta gražiausias, retai augančias eglutes, medynuose susiformuoja retmės.
„Dar prieš 3–5 metus, VĮ „Trakų miškų urėdija“ kasmet išaiškindavo ir nubausdavo keturis–aštuonis asmenis, kurie neteisėtai kirsdavo eglutes Naujų metų šventėms. Skaudžiausia, kai asmenys eglutes kerta dideliais kiekiais pardavimui“, – dalinasi miškininkas. Pastaruosius metus, tokių nusikaltimų labai sumažėjo.
„Už tokius pažeidimus yra numatyta administracinė atsakomybė, o priklausomai nuo padarytos žalos dydžio – ir baudžiamoji atsakomybė.”
Užs. Nr. 781
