Debunk.org“ direktorius Viktoras Daukšas. LRVK nuotr.

„Vilniuje uždaroma JAV ambasada““ –– tokią žinią veikiausiai pastebėjo daugelis: vieni praleido pro akis, kiti ėmė tikrinti informaciją internete ar klausė žmonių, galinčių ką nors apie tai žinoti. Dabar jau aišku, kad ši socialiniuose tinkluose pradėjusi sklisti informacija buvo melas, tačiau kai kas galėjo labai rimtai išsigąsti ir imtis evakuacijos ar panašių veiksmų. Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) ir dezinformacijos analizės centro „Debunk.org“ ekspertai dirba tam, kad tokia „informacija“ būtų kuo greičiau paneigta ir nesukeltų sąmyšio.

NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas ir „Debunk.org“ direktorius Viktoras Daukšas pasakoja apie dezinformacijos poveikį Lietuvai ir kiekvienam jos žmogui bei primena pagrindinius principus, kaip atskirti dezinformaciją nuo tikrų faktų ir ugdyti savo dezinformacinį raštingumą.

Atsparūs, bet pasyvūs: kodėl turime kovoti su dezinformacija?

Lietuvoje nuo 2023 m. kovą su dezinformacija koordinuoja NKVC. Šio centro ekspertų vertinimu, Lietuvos gyventojų atsparumas dezinformacijai yra vertinamas kaip pakankamai aukštas, tačiau vis dar egzistuoja tam tikrų iššūkių, susijusių su klaidinančio turinio atpažinimu ir reakcija į jį. 2023 m. Vyriausybės kanceliarijos atliktas tyrimas parodė, kad tik 16 % gyventojų mano, jog jų gebėjimai atpažinti dezinformaciją yra žemiau vidutinio lygio, visi likusieji šiuos savo gebėjimus vertino geriau. Ir tai nėra tik pačių lietuvių nuomonė – kasmet Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) rengiamas „Demokratijos tvarumo barometras“ parodė, kad 2022–2024 m. buvome pakankamai atsparūs Rytų propagandos naratyvams.

Nors gyventojai apskritai yra atsparūs dezinformacijai, pastebimas didelis pasyvumas susiduriant su klaidinančiu turiniu – Kultūros ministerijos ir „Eurostat“ 2021 m. surinktais duomenimis, apie 71,5 % susidūrusiųjų su klaidinančiu turiniu dažniausiai ignoruoja faktinius neatitikimus tarp tos pačios naujienos pranešimų skirtingose žiniasklaidos priemonėse, dažniausiai nėra linkę imtis aktyvių veiksmų užkardant platesnę klaidinančios informacijos sklaidą ir tik 11 % apklaustųjų Lietuvos gyventojų nurodė, kad susidūrę su neaiškia informacija papildomai pasitikrina ją kituose šaltiniuose.

„Skaičiai iškalbingi ir rodo, kad visi – tiek organizacijos, tiek kiekvienas žmogus – privalome būti budrūs, gebėti skirti tiesą nuo melo ir saugoti vieni kitus. Pavyzdžiui, toks juokas, neva skanu ir smagu gerti langų plovimo skystį, baigėsi tikru pavojumi paauglių gyvybei. Kiekvienąkart perskaitę ar pamatę kokį nors pavyzdį negalime imti tikėti ar bandyti atkartoti: reikia stabtelėti ir skirti laiko įvertinti, patikrinti gautą informaciją, gerai apsvarstyti savo veiksmus“, – sako V. Vitkauskas.

Jau yra priemonių gilinti dezinformacinį raštingumą

Siekdami užpildyti šią spragą, „Debunk.org“sukūrė „InfoSkydą“ – kiekvienam interneto vartotojui prieinamą melagingos ir klaidinančios informacijos atpažinimo kursą. Be to, šių metų gegužės 8 d. jau antrą kartą vyks Nacionalinis dezinformacijos raštingumo egzaminas moksleiviams, kuriame iš anksto užsiregistravę 9–12 kl. moksleiviai (registracija vyksta šiuo metu) klausysis dezinformacijos analizės meistrų paskaitos apie klaidinančią informaciją, dirbtinį intelektą ir socialinių tinklų algoritmus, o po paskaitos dalyvaus egzamine ir pasitikrins savo įgytas žinias.

Dezinformacijos atpažinimo įgūdžiai svarbūs kiekvienam, tačiau V. Daukšas teigia, kad „jaunoji karta (digital natives) didžiąją dalį informacijos ir naujienų gauna socialiniuose tinkluose, kuriuose gausu manipuliatyvaus turinio. Todėl moksleiviams ypač svarbu gebėti atskirti melagingą, kenksmingą turinį. Jie turi gebėti įvertinti, kurios žinutės yra manipuliacinės, o kurios tikros, turi gebėti tikrinti šaltinius, vertinti jų turinį, kontekstą.“

Kodėl Facebooke, TikToke ir kituose socialiniuose tinkluose turime būti itin atsargūs?

Didžiausia klaidinančios informacijos sklaida fiksuojama socialiniuose tinkluose: remiantis jau minėtos Vyriausybės kanceliarijos apklausos duomenimis, maždaug 6 iš 10 gyventojų nurodė susidūrę būtent šiuose tinkluose.

„Socialiniai tinklai – puiki terpė dezinformacijai. Pirmiausia, jie prastai moderuojami. Jų algoritmai veikia taip, jog iškelia ir siūlo labiausiai dėmesį patraukiantį turinį, o toks turinys dažnai būtent todėl ir pritraukiantis, nes skandalingas – apgaulingas ir manipuliatyvus“, – sako V. Daukšas.

Pastebima, kad TikTok tinkle dezinformacijos sklaida itin intensyvi. Pavyzdžiui, čia esama paskyrų, platinančių konspiracijos teorijas, o kai kurie melagingi vaizdo įrašai (viename iš jų teigiama, kad 1996 m. Panevėžyje pastebėtas NSO) sulaukia dešimčių tūkstančių peržiūrų.

„Dar vienas pavyzdys galėtų būti pastaraisiais metais globaliu mastu TikTok plintantys vaizdo įrašai apie Šiaurės Korėjos žmonių laimingą gyvenimą – pažangą, modernią infrastruktūrą ir t. t. Juose pateikiami vaizdai apibūdinami kaip įprasto šios šalies gyventojo kasdienybė, nors iš tiesų – tai turistams skirtų vietų, dažnai neprieinamų paprastiems gyventojams, vaizdai. Tokie melagingi vaizdo įrašai sulaukia kone 8 mln. like‘ų: įsivaizduokite, kiek nuomonių jie suformavo, kiek žmonių galėjo pradėti nepagrįstai gerai vertinti komunistinės santvarkos privalumus ar net imti abejoti demokratinėmis vertybėmis“, – įžvalgomis dalinasi „Debunk.org“ vadovas.

Pašnekovas priduria, kad socialinių tinklų algoritmai dažnai sukuria vadinamuosius „informacinius burbulus“, kuriuose vartotojai mato tik jų pažiūras patvirtinančią informaciją, o priešingos nuomonės lieka nepastebėtos. Tai gali skatinti visuomenės poliarizaciją ir mažinti gebėjimą kritiškai vertinti skirtingas nuomones.

Antra, dirbtinio intelekto technologijos leidžia kurti įtikinamą, tačiau klaidinančią informaciją – suklastotus vaizdus, vaizdo ar garso įrašus. Tokios priemonės gali būti naudojamos dezinformacijai skleisti, manipuliuojant visuomenės nuomone ir pasitikėjimu institucijomis.

„Šios tendencijos pabrėžia būtinybę stiprinti medijų raštingumą ir kritinį mąstymą, ypač tarp jaunimo, kad jie gebėtų atpažinti ir atsispirti dezinformacijos poveikiui“, – teigia V. Daukšas.

Dezinformacija – pavojus valstybės saugumui, tačiau suvaldyti – įmanoma

Tai, kaip kiekvienas iš mūsų reaguojame į klaidinančios informacijos sklaidą, ir to nulemta visuomenės poliarizacija gali turėti pasekmių ne tik asmeniniam gyvenimui ar sveikatai, bet ir susilpninti valstybę, kurioje gyvename.

„Vertindami dezinformacijos paveikumą pastebime, kad mažiausias Lietuvos gyventojų atsparumas yra fiksuojamas ekonominiams Kinijos ir Rusijos naratyvams“, – sako V. Vitkauskas. Pavyzdžiui, minėtame „Demokratijos tvarumo barometre“ teiginiui, kad Rusijai taikomos sankcijos kenkia patiems Vakarams, pritarė 39 % gyventojų, o teiginiui, kad konfliktas su Kinija kenkia Lietuvos ekonomikai, pritarė 56,4 % apklaustųjų.

Pašnekovas pastebi, kad Lietuva yra viena daugiausiai dezinformacijos ir informacinių operacijų smūgių patiriančių šalių, todėl ypač svarbu gebėti juos tinkamai atremti bei didinti dezinformacijos pavojaus suvokimą.

Kaip vieną didžiausių dezinformacijos sukeltų pastarųjų metų iššūkių Lietuvos saugumui V. Vitkauskas įvardija 2023 m. liepos mėn. vykusį NATO Viršūnių susitikimą Vilniuje. Jis sako, kad susitikimo metu suburta 10 institucijų komanda ir sklandus bendradarbiavimas tarp jų leido susidoroti su visais bandymais dezinformuoti ar kitaip paveikti Lietuvą, jos saugumą. „Renginio metu kiekvieną dieną sulaukėme provokacijų, tarkime, liepos 9 d. buvo įsilaužta į privatų Šiaulių m. radijo stoties serverį ir vieną Vilniaus prekybos centrą, iš kurių transliuota neigiamo pobūdžio garsinė žinutė apie Lietuvą. Visi atlikome savo darbą, tad neigiamų pasekmių tokie bandymai suklaidinti neturėjo“, – sako V. Vitkauskas.