Balandžio 27 d. Aukštadvaryje, Trakų r., Aukštadvario aikštėje vyko tradicinė pavasarinė mugė „Pagal Jurgį ir Jurginas“. Nuo pat ankstyvo ryto aikštėje šurmuliavo mugės prekybininkai.
Nuo 11 val. aikštės scenoje prasidėjo turininga meninė programa, per kurią skambėjo dainos, vyko Jurginių, taip pat Jorės, apeigos.
Jurginių renginį vedė Aukštadvario kultūrinių renginių organizatorė Miglė Dalgedaitė bei etnologė Rita Balsevičiūtė. Rita Balsevičiūtė visus supažindino ir unikaliomis su Jurginių, arba Jorės, tradicijomis. Pasirodo, per Jurgines yra nevalia jokių lauko darbų dirbti.
Pasirodo, kad Lietuvoje iki krikščionybės įvedimo Jurginės – senovės lietuvių pavasario žalumos, jaunimo, žemdirbių ir arkliaganių šventė – vadintos Jore. Jono ir Jeronimo Maleckių (abu XVII amžiaus) teigimu, Jorė nuo seniausių laikų buvusi didelė šventė. Per ją buvo atliekamos alaus aukojimo dievams (Pergrubrijui – pavasario Perkūnui, taip pat Pilvyčiui, Pikului, Žvaigždikiui) apeigos, prašoma nuvyti vėjus, duoti žolei ir javams lietaus, šviesos. XVI-XVII amžiuje alų imta aukoti šventajam Jurgiui, naminių gyvulių globėjui, ir ilgainiui ši šventė buvo sutapatinta su krikščionių minima šventojo Jurgio diena. M. Pretorijaus (XVII a.) teigimu, per Jurgines, iki pargenant gyvulius iš ganyklų, šeima pasninkaudavo.
Dar XIX–XX a. pradžioje kaime buvo išlikę daug Jurginių šventės senovinių elementų: per Jurgines valstiečiai nedirbo žemės ūkio darbų (nearė ir nekasė žemės), nekinkė arklių, nevalgė mėsos (kad negaištų gyvuliai), apeidavo laukus nešini duonos kepalėliu, keletu margučių (vadinamaisiais jurginukais) ar velykaičių lukštais ir kumpio kaulais, juos aukodavo (užkasdavo ant ežios) šventajam Jurgiui, prašydami gero derliaus, apsaugoti gyvulius nuo vilkų; parugėje vaišindavosi (vaišių svarbiausias patiekalas – vaisingumo simbolis – kiaušiniai, kiaušinienė); žaisdavo, dainuodavo, supdavosi sūpuoklėse. Merginos tą dieną sėdavo rūtas. Ilgainiui Pergrubrijui skirtas aukas (dažniausiai lašinius, kumpius) imta nešti į bažnyčią ir dėti ant šventojo Jurgio altoriaus; per Jurgines elgetoms dalyta duona. XIX–XX a. pradžioje nuo Jurginių buvo samdoma kaimo kerdžius, kumečiai, ūkių nuomininkams (vadinamiesiems pusininkams) prasidėdavo ar baigdavosi žemės nuomos sutarties galiojimo laikas. Per Jurgines nuo seno vyksta gyvulių, vaismedžių ir vaiskrūmių mugės, jaunimo pasilinksminimai.
Jorės šventės apeigas pravedė Rimas Pakeris iš Sienakalnio bendruomenės, buvo atliktos Žemei Žemynėlei ir Perkūnui skirtos dainos-giesmės, buvo prašoma Žemynėlės kelti žolę, viliantis, kad greitai visa augmenija ne tik sužaliuos, bet ir sužydės. Jam talkino Aukštadvario regioninio parko grupės vyresnioji kultūrologė bei etnologė, istorikė Rita Balsevičiūtė.
Sveikinimo žodį sakė ir Aukštadvario seniūnė Ramunė Bartkevičienė, taip pat Trakų rajono meras Andrius Šatevičius, Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorė Dovilė Daudaitė, kiti svečiai.
Renginio metu Lietuvos Šaulių sąjungos 1006-oji Trakų kuopa (kuopos vadas Alvydas Majauskas) vaišino pavasarine Jurgio koše ir gyvybingumo suteikiančia arbata.
Aukštadvario bendruomenė svetingai priėmė meno kolektyvus ir vaišino skaniu troškiniu.
Šv. Domininko namų bendruomenė kvietė susipažinti, pabendrauti, įsigyti rankų darbo gaminius.
Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Aukštadvario parko grupė kvies susipažinti su parko naujienomis.
Pavasarinėmis scenos dekoracijomis džiugino Trakų meno mokyklos Aukštadvario skyrius, dailės mokytoja Nijolė Mečkovskaja.
Šiaudinius sodus mokė rišti tradicinių amatų meistrė Jurgita Kaščiukaitė-Kutkienė.
Aukštadvario senjorės dalijosi savo darželiuose išaugintų jurginų gumbais. Konsultavo, kaip sodinti, auginti, paruošti žiemai išsaugoti. Tokie buvo populiarūs, kad, deja, ne visiems norintiems jurginų gumbų beliko… Kaip pasakojo Jurginių šventės vedėja Rita Balsevičiūtė, būtent Aukštadvario senjorės, konkrečiai Veronika Pilipavičienė, net išrado naują jurginų rūšį, su kuria noriai dalindavosi…
O muzikinėje programoje visus Juginių šventės dalyvius džiugino šaunūs kolektyvai: neformaliojo švietimo būrelio „Muzikos garsai“ mokiniai (vad. Lijana Sarnicienė), Bijūnų liaudiškos muzikos ansamblis (vad. Aleksas Vasiliauskas), Aukštadvario gimnazijos vokalinis ansamblis (vad. Aldona Stankevičienė), etnografinis ansamblis „Verknė“ (vadovas Vaidas Lengvinas), Onuškio Donato Malinausko pagrindinės mokyklos mokinių ir mokytojų kolektyvas (vadovė Gražina Kulbickienė), Grendavės moterų vokalinis ansamblis „Versmė“ (vadovė Lina Ramanauskaitė-Kuzmich). Taip pat visų nuostabai padainavo ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos būsima operos solistė Virginija Bartušytė.
Onutė Gaidamavičiūtė
Autorės nuotraukos
