Piktochart nuotr.
Sergant sunkia liga, jai užsitęsus ar esant lėtinei ligai, kai nepakanka sveikatos priežiūros paslaugų namuose, o gydymo ligoninėje nereikia, pacientai gali būti siunčiami gauti ligonių kasų apmokamų palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų ligoninėje. Šios paslaugos gali būti teikiamos bet kurioje paciento pasirinktoje gydymo įstaigoje, dėl jų turinčioje sutartį su ligonių kasa.
Kas gali gauti?
Stacionarinės palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos teikiamos pacientams, kurie dėl sveikatos būklės yra visiškai arba beveik visiškai priklausomi nuo kitų žmonių pagalbos, jiems reikalinga nuolatinė sveikatos specialistų priežiūra, užtikrinant pagrindinius fiziologinius poreikius. Pavyzdžiui, šios paslaugos gali būti teikiamos žmonėms su sunkiais insulto padariniais, sergantiems širdies, kepenų ar inkstų nepakankamumu, komplikuotu cukriniu diabetu, onkologinėmis ligomis.
„Ligoninėse teikiamos palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos yra skiriamos bet kurio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, taip pat neįgaliesiems ir kitiems pacientams su aiškia diagnoze. Šių paslaugų reikia, kai poliklinikoje ar namuose teikiama medicininė pagalba nepakankama, tačiau nereikalingas ir aktyvusis gydymas ligoninėje bei papildomi tyrimai diagnozei nustatyti. Gauti šių paslaugų gali būti siunčiami pacientai po gydymo namuose arba ligoninėje, jeigu jų būklė atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas. Tai nustato ir siuntimą išduoda gydantis gydytojas“, – paaiškina Vilniaus teritorinės ligonių kasos (TLK) Sutarčių skyriaus vedėja Dangira Skebėrienė.
Apmoka ligonių kasos
Turinčių siuntimą privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustų pacientų stacionarinį palaikomąjį gydymą ir slaugą apmoka ligonių kasos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. Mokama šias paslaugas teikiančiai gydymo įstaigai pagal faktinę paciento gydymo trukmę, kuri gali būti iki 120 lovadienių per kalendorinius metus, priklausomai nuo žmogaus sveikatos būklės, ligos eigos, sunkumo.
Į lovadienio kainą įeina nuolatinė sveikatos priežiūros specialistų, pavyzdžiui, gydytojo, slaugytojo, slaugytojo padėjėjo, socialinio darbuotojo, kineziterapeuto, psichologo priežiūra, simptominis gydymas, slauga. PSD apdraustiems ir siuntimą turintiems pacientams už numatytą skaičių stacionarinių palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų papildomai mokėti nereikia. Tačiau būtina, kad paslaugas jie gautų gydymo įstaigoje, dėl šių paslaugų turinčioje sutartį su ligonių kasa.
Tokiose medicinos įstaigose susimokėti gali tekti tik išskirtiniais atvejais, t. y. jei pacientas pats pasirenka papildomų, brangesnių ar vadinamųjų komforto paslaugų (pavyzdžiui, išskirtines apgyvendinimo sąlygas) arba paslaugų, įtrauktų į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą mokamų paslaugų sąrašą.
Tačiau sutartį dėl stacionarinių palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų su ligonių kasomis turinčiose gydymo įstaigose žmogui privalo būti pasiūlyta galimybė gauti kompensuojamąsias paslaugas. Tokios gydymo įstaigos reikalavimas, kad apdraustasis su siuntimu, pasirašydamas sutikimą ar sutartį, papildomai mokėtų už paslaugas, kurios apmokamos iš PSDF, yra neteisėtas. Apie galimybę pasirinkti PSDF lėšomis apmokamas paslaugas pacientai turi būti aiškiai informuojami.
Gydymo įstaigą galima pasirinkti
D. Skebėrienė taip pat primena, kad apdraustieji PSD gali laisvai pasirinkti, kurioje su ligonių kasa sutartį turinčioje gydymo įstaigoje jie gaus palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas, apmokamas ligonių kasų, t. y. be papildomų mokesčių pacientui. Bent 3 tokias įstaigas pacientui turi nurodyti gydytojas, išrašydamas siuntimą.
Sutartis teikti šias paslaugas PSDF lėšomis turinčių gydymo įstaigų Lietuvoje yra 98. Jų sąrašą galima rasti ligonių kasų interneto svetainėje.
Šiuo metu vidutinė palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų laukimo trukmė yra nuo kelių dienų iki poros mėnesių. Laukiantiems stacionarinio palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų pacientams gali būti skiriamos arba toliau teikiamos ambulatorinės slaugos paslaugos namuose.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos informacija
