Trakų globos ir socialinių paslaugų centro socialiniai darbuotojai ir socialinio darbuotojo padėjėjai su svečiais konferencijos, įvykusios 2015 m. rugpjūčio
28 d., metu
Socialinis darbas, kaip profesinė veikla, yra paplitęs visame pasaulyje. Lietuvoje socialinis darbas yra taip pat nebenaujas reiškinys. Mūsų visuomenės gyvenime tai viena iš naujausių profesijų.
Lietuvoje socialinis darbas kaip profesija pradėjo formuotis tik atkūrus Nepriklausomybę. Vienas pirmųjų po Nepriklausomybės atkūrimo teisės aktų buvo LR Valstybinio socialinio aprūpinimo sistemos pagrindų įstatymas, priimtas 1990 m. spalio 23 d. (Nr. I-696), reglamentuojantis valstybinio socialinio draudimo (Sodros) ir savivaldybių Socialinės paramos skyrių steigimąsi. Šiemet Lietuvoje švenčiamas atkurtos nepriklausomos Lietuvos socialinės apsaugos sistemos 25-metis. Šis įstatymas įtakojo ir socialinio darbuotojo profesijos formavimosi pradžią. Jeigu dar visai neseniai, tarkim 1995 metais, buvo ankstoka kalbėti apie lietuviškąjį socialinį darbą, tai šiandien socialinis darbas kaip profesija yra įtrauktas į Lietuvos profesijų klasifikatorių, kuriame išskirta 10 pagrindinių profesijų. Socialiniai darbuotojai turi šios profesijos aprašą, t. y. darbo aprašymą, darbuotojo gebėjimų, darbo sąlygų, atlyginimo, perspektyvų, mokymo arba studijų programos reikalavimus.
Socialinis darbas daro įspūdį savo apčiuopiamais pasiekimais, nes socialinio darbuotojo profesija siekia atliepti labiausiai pažeidžiamo visuomenės sluoksnio –
bendruomenių, žmonių grupių, taip pat individų poreikius ir problemas. Socialiniai darbuotojai rūpinasi vaikais ir pagalbos reikalaujančiais jų tėvais, senyvo amžiaus ir neįgaliaisiais asmenimis, įvairias socialines krizes patiriančiais žmonėmis, teikia jiems pagalbą, padeda tenkinti materialinius ar kitokius jų poreikius. Šalia piniginės socialinės paramos labai svarbus ir teigiamas socialinio darbo veiklos baras – koordinuoti, derinti ir teikti socialines paslaugas. Būtent socialinės paslaugos padeda visuomenės nariams taip spręsti problemas, kad jos didintų jų pajėgumą įveikti keblias situacijas, į kurias yra patekę. Socialinis darbas – tai veikla, skirta teikti pagalbą žmonėms, kuriems jos reikia ir kurie negali be kitų pagalbos išspręsti savo gyvenimo problemų, daugelio atvejų – ir gyventi. Socialinio darbo profesija funkcionuoja, padedant socialines paslaugas teikiančioms institucijoms.
Trakų rajone veikia socialinių paslaugų tinklas, teikiantis valstybinę ir nevalstybinę pagalbą suaugusiam asmeniui ir vaikui, šeimai ar žmonių grupei. Socialinių paslaugų įstaigose asmenims ar jų grupėms gerinami ar sugrąžinami gebėjimai socialiai funkcionuoti, gauti psichologinę, pedagoginę, teisinę, dorovinę, socialinę pagalbą, rasti išeitį, susidūrus su sunkumais, problemomis, siekiant geresnio gyvenimo. Gaudamas socialines paslaugas tiek institucijoje, tiek namuose asmuo tenkina savo gyvybinius poreikius, sustiprina prisitaikymo prie aplinkos sugebėjimus, integruojasi į visuomenę.
Socialinis darbas – tai ne trumpalaikė vienkartinė reakcija, o procesas, apimantis tris svarbiausius komponentus – klientą, aplinkybes ir patį socialinį darbuotoją. Galima teigti, kad socialinis darbas yra labai sudėtinga ir sunki praktinės veiklos sritis. Sudėtinga dėl to, kad socialiniai darbuotojai dirba su labiausiai pažeidžiamais asmenimis, dažnai turi reikalą su sunkiai įveikiamomis, sudėtingomis, aštriomis ir ilgalaikėmis problemomis. Daugelis problemų nuolat kartojasi, išryškina nepatenkintus poreikius, sunkumus, kuriuos įveikti socialinis darbuotojas neturi žinomo sprendimo ir didžiąja dalimi nuo jo nepriklauso.
Iš socialinių darbuotojų daug reikalaujama, dažnai jie paskęsta problemų gausybėje ir jų įvairovėje. Tačiau socialiniams darbuotojams reikia ne tik gero profesinio pasirengimo, įgūdžių, kūrybingumo ir vaizduotės, bet ir dėmesio.
Sveikiname visus socialinius darbuotojus profesinės šventės proga ir linkime kantrybės, lengvos laimės rankos, stiprios sveikatos, malonių staigmenų ir džiugios šventinės nuotaikos.
Regina BOLOGOVIENĖ
