Kredito unija „Neris“ aktyviai bendradarbiauja su kitų sričių profesionalais, tad šį kart norime pasidalinti Advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkų komentaru apie skolinimosi tendencijas Lietuvoje šiais metais.
„Po pandemijos dauguma pasaulio ekonomikų susidūrė su augančiu infliacijos lygiu, atsižvelgdamos į tai, valstybių priežiūros institucijos stengiasi šį infliacijos augimą suvaldyti didindamos palūkanų normą, kas iš esmės lemia išaugusius skolinimosi kaštus tiek verslui, tiek vartotojams. Europos Centrinis Bankas (ECB) pirmą kartą po 11 metų pertraukos, praeitų metų liepą, padidino euro tarpbankinę palūkanų normą (EURIBOR). Ekonomistų vertinimu, šiais metais jau galima tikėtis palūkanų kėlimo maratono pabaigos, tačiau bet kuriuo atveju, panašu, kad šis palūkanų kėlimo laikotarpis prisidėjo prie šiuo metu esančių neramumų ir bankų sektoriuje.
Kreditavimo padėtis Lietuvoje
Remiantis Lietuvos banko atlikta bankų apklausos apžvalga, naujų paskolų paklausa ir bankų norima prisiimti rizika mažėja. Lietuvos banko duomenimis, dalis bankų ir toliau yra pasirengę griežtinti savo skolinimo standartus ir griežčiau vertinti kredito gavėjus. Lietuvoje prie tokio finansų įstaigų elgesio formavimo daug prisidėjo 2011 m. įsigalioję Lietuvos banko valdybos patvirtinti Atsakingojo skolinimo nuostatai, kurie yra tiesiogiai nukreipti į kredito gavėjus fizinius asmenis. Pasak Lietuvos banko, šiais nuostatais siekiama reguliuoti kredito gavėjo įsiskolinimo lygį, išskiriant tris pagrindinius reikalavimus, taikomus būsto paskoloms: a) kredito gavėjo visų turimų paskolų mėnesinių įmokų bei palūkanų mokėjimų ir gaunamų pajamų santykis (DSTI) neturi viršyti 40 proc.; b) kredito dydžio ir įkeičiamo turto vertės santykis (LTV) ne didesnis kaip 85 proc., antrosioms ir paskesnėms būsto paskoloms ne didesnis kaip 70 proc.; c) maksimali kredito trukmė – 30 metų. Šie rodikliai laikomi pakankamai tiksliais būsto paskolų kredito rizikai apskaičiuoti ir padeda geriau suprasti kredito gavėjo finansinio pažeidžiamumo lygį.
Skolinimas kredito unijų rinkoje
Nepaisant pesimistiškų bankų nuotaikų ir mažesnės prisiimamos kreditų rizikos, Lietuvos kredito įstaigų sektoriuje paskutiniu metu teigiamai išsiskiria kredito unijos. Kredito unijų sektorius keletą paskutinių metų stabiliai auga ir yra pelningas.
Lietuvos bankas komentuoja, kad kredito unijos, siekdamos bendrų tikslų, pademonstravo lankstumą prisitaikydamos prie kintančių rinkos sąlygų. Pagal Lietuvos banko statistiką, 2022 m. pabaigoje kredito unijos savo nariams buvo suteikusios 930,3 mln. Eur paskolų, iš jų 659,5 mln. Eur – gyventojams ir 270,8 mln. Eur – įmonėms. 2022 m. indėliai kredito unijose sudarė 1,05 mlrd. Eur. Didžiausią indėlių portfelio dalį (90 %) sudarė gyventojų indėliai – šią priemonę jie renkasi taupymui ir investavimui. Visos kredito unijos vykdė veiklos riziką ribojančius normatyvus ir sėkmingai atlaikė geopolitikos ir ekonomikos iššūkius.“
Kredito unijos „Neris“ vyr. finansininkė Emilija Simonovič pastebi, kad lyginant su pernai metais, poreikis skolintis šiek tiek atslūgo, tačiau tikrai nesustojo. Dinamiška ekonominė situacija verčia atsakingiau pasverti galimybės ir rizikas, klientai darosi reiklesni ir paslaugos teikėjui, ieško daugiau ir išsamesnės informacijos. Taip pat, siekdami užtikrintumo, kad paskolas pavyks aptarnauti, gyventojai vis dažniau renkasi indėlius kaip patrauklią asmeninio kapitalo auginimo galimybę. Jeigu anksčiau indėlius unijoje rinkdavosi vyresnio amžiaus gyventojai, vis dažniau tai įvertina ir jaunoji karta. Pavyzdžiui, pasidėjus taupomąjį indėlį, jį nuolat galima pildyti, o taip pat, prireikus, dalį pinigų nusiimti, neprarandant sukauptų palūkanų.
Kredito unijos „Neris“ specialistai nuolat stebi skolinimosi rinką, analizuoja pokyčius, kad galėtų tinkamai patarti savo klientams, kokiomis sąlygomis yra teisinga ir saugu prisiimti finansinius įsipareigojimus, t.y. pasiskolinti pinigų.
Kredito unija “Neris“ inf.
Užs. Nr. 223
