Prieš 32 -ejus metus, 1988-ųjų gegužės 15 d., po ilgos sovietmečio sąlygotos pertraukos, Lietuvos karaimai buvo susirinkę į pirmą viešą bendruomenės susibūrimą Trakuose. Lietuvos karaimų kultūros bendruomenės archyvo nuotr.

Birželio 3 d. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija užregistravo Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų paskelbimo Lietuvos karaimų metais“ projektą Nr. XIIIP-4926. Dokumente Komisija siūlo įvertinti tai, kad Lietuvos karaimų bendruomenė yra Lietuvos istorijos ir kultūros dalis ir, pažymint Lietuvos karaimų istorijos ir kultūros 625 metų jubiliejų, 2022 metus paskelbti Lietuvos karaimų metais.

Kultūriniai karaimų ypatumai, kalba, papročiai, žodinis ir materialusis paveldas tebėra gyvi ir sudaro Lietuvos karaimų kultūros pamatą, kaimiškos tapatybės esmę. Nepaisant ypač mažo dabartinės Lietuvos karaimų bendruomenės skaitlingumo (iš viso apie 230 asmenų), ji sugebėjo iki šiol išsaugoti tas pačias protėvių per 600 metų puoselėtas unikalumo vertybes. Karaimų unikalumas turi ypatingą vertę bendros Lietuvos kultūros kontekste, nes tik Lietuvoje (ir daugiau niekur pasaulyje) dar tebevartojama karaimų kalba, priklausanti tiurkų kalbų kipčiakų kalbų šeimai, yra išlikę folkloro, tebevartojamos karaimiškos patarlės ir idiomos. Deja, pasaulyje vykstantys globaliniai procesai neišvengiamai užgožia negausių tautinių grupių pastangas išsaugoti savo unikalumą ir savitumą.

Komisija, suprasdama būtinybę išsaugoti ir visuomenei parodyti svarbiausias karaimų kultūros savybes, jas aktualizuoti, įprasminti, nutarimo projekte siūlo 2022 metus paskelbti Lietuvos karaimų metais ir įpareigoti Vyriausybę iki 2021 m. spalio 1 d. parengti Lietuvos karaimų metų programą.

Arūnas Gumuliauskas

Laisvės kovų ir valstybės istorinės atmintie komisijos pirmininkas