Simboliais ir iššūkiais paženklinta Trakų rajono policijos viršininko tarnyba

Parašyta: 2024-08-16 | Kategorija: Komentarai, Lietuva, Naujienos, Policija, Seniūnijos, Trakai |

Trakų policijos komisariato viršininkas Sigitas Šemis. Rasos Jakubauskienės nuotr.

Trakų policijos komisariato viršininkas Sigitas Šemis policijoje dirba nuo 1993 metų, jau trisdešimt vienerius metus. Savo darbo pradžią jis vadina simboliška. Mintyse tokią norėjo padaryti ir pabaigą, bet… nepadarė.

„Kai įstojau į policijos akademiją 1993 metais, būdamas 19 metų, mano ir mūsų visų Lietuvos policijos akademijos pirmakursių studentų, pirmoji užduotis buvo saugoti popiežiaus Jono Pauliaus II-ojo kelionę po Lietuvą. Taigi mano tarnyba prasidėjo istoriniu įvykiu. Kai 2018 metais Lietuvoje lankėsi popiežius Pranciškus, viduje turėjau tokią mintį: jei prie vieno popiežiaus atvykimo pradėjau tarnybą, tai gal prie kito – ją pabaigti? Ne, vis tik dar palauksiu trečio vizito… – juokėsi prisiminęs S. Šemis. – Bet ta mintis tik ir liko mintimi. Neišėjo.“

 

O kas Jus atvedė į policiją, paskatino tapti pareigūnu?

Mano tėvas buvo milicininkas, bet jis ilgai juo nedirbo. Taigi vaikystėje visada tėvą matydavau uniformuotą. Būdavo po tarnybos užeidavo ir jo kolegos, taip pat vilkėję uniformas. Man, 7-9 metų vaikui, tai darė įspūdį. Matuodavausi kepurę, kerzinius batus. Ta uniforma, galima sakyti, visada buvo šalia. Galbūt tai yra psichologinis momentas.

Kitas dalykas, kai reikėjo apsispręsti, kur po mokyklos norėsiu toliau tęsti mokslus, 1992-1993 metais, turėjau pasirinkimą: Karo akademija arba Lietuvos policijos akademija. Buvau Karo akademijoje, susipažinau su tuometine jos visa mokomąja baze, bet pasirinkau Lietuvos policijos akademiją. Galbūt, kaip ir minėjau, tai buvo psichologinė įtaka iš vaikystės; galbūt įtaką padarė ir klase aukščiau mokęsi vaikinukai, kurie, kai aš buvau dvyliktokas, ateidavo pas mus į mokyklą uniformuoti, pasakodavo, kaip jiems sekasi mokytis Lietuvos policijos akademijoje.

Tuo metu 1993 metais netgi buvo pakankamai dideli konkursai norint įstoti mokytis į Lietuvos policijos akademiją. Į pirmą kursą priimdavo 500 norinčių studijuoti. Po metų 250 studentų išeidavo, nes mokslai vyko pakopomis: jei balai pakankamai geri ir praeini, gali eiti toliau mokytis bakalaurą, t. y. antrą, trečią kursą arba, jei balai yra per žemi ir negali toliau mokytis bakalauro, tada eini dirbti patruliu gatvėse. Taigi, kiekvienais metais akademija paruošdavo 250 patrulių, kurie, tarkim, po metų vėl galėdavo bandyti stoti į bakalaurą, o po bakalauro jau tada galėjai eiti dirbti tuometiniu inspektoriumi arba tęsti studijas magistrantūroje.

Iki ateidamas dirbti į Trakų rajono policijos komisariato viršininko pareigas Jūs dirbote Vilniaus kriminalinėje policijoje. Kodėl ir kaip pasirinkote kriminalisto darbą?

Nebuvo specialaus pasirinkimo. Aš perėjau visas pakopas, kurios yra policijoje. Po pirmo kurso metus dirbau patrulių rinktinėje mobilioje kuopoje. Paskui po metų praktinio darbo įstojau į antrą kursą, baigiau bakalaurą ir išėjau dirbti į Vilniuje esantį 2-ąjį policijos komisariatą apylinkės inspektoriumi. Tuo metu apylinkės inspektorius turėjo savo apylinkę (pamenu, mano žinioje tuomet buvo Statybininkų, Birželio 23-osios, Naugarduko gatvės ir pan.) ir turėjau ją prižiūrėti – bylos, šeimyniniai konfliktai, girtuokliavimai…

O tame rajone tokių atvejų tikrai netrūko…

Oi netrūko, tikrai netrūko. Tas rajonas iš dalies pramoninis buvo, nemažai bendrabučių.

Taigi, tęsiant apie Jūsų atėjimą į kriminalinį skyrių.

Taip, padirbus apylinkės inspektoriumi, kriminalinė policija mane pakvietė į vyriausiąjį komisariatą pasikalbėti. Anksčiau specializacijos ir skirstymo nebuvo. Jei turi noro, žinių, kurias esi gavęs akademijoje, gali persikvalifikuoti į kriminalinę policiją. Pradžioje buvo priskiriamas kuratorius, su kuriuo padirbi kurį laiką, o paskui jau dirbi savarankiškai.

Į kriminalinę policiją atėjau 1999 metais. Joje taip pat praėjau jaunesniojo inspektoriaus, inspektoriaus pareigas iki skyriaus viršininko. O skyriaus dydis buvo toks, kaip dabar yra Trakų rajono PK dydis, t. y. 50 etatų. Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriui vadovavau trylika metų.

Kodėl palikote, rodos, visai neblogas pareigas kriminalinėje policijoje?

Kai daugiau nei 20 metų atidirbi kriminalinėje policijoje ir matai, kad jauni, perspektyvūs žmonės negali stovėti vietoje, jiems reikia užleisti vietą, o ir pačiam norėjosi permainų. Mačiau, kad toje pačioje policijoje, tik kitoje vietoje, gali būti kitokių iššūkių. Pradėjau ieškoti kitų galimybių. Taigi, 2017 metais čia, Trakuose, atsilaisvino vieta, nes vadovas laikinai išėjo į Policijos departamentą. Tada Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) vadovai man pasiūlė pabandyti laikinai vadovauti Trakų PK. Apsvarsčiau pasiūlymą ir sutikau. Šiose pareigose padirbau apie pusę metų ir iš departamento grįžo buvęs vadovas.

Trakų policijos komisariato viršininko Sigito Šemio teigimu, elektrinis triratis yra nepakeičiamas įvairių renginių metu. Rasos Jakubauskienės nuotr.

Tačiau, kai 2017 metais paragavau šito darbo, supratau, kad čia visiškai kitoks darbo pobūdis – jeigu kriminalinėje policijoje yra viena aiški linija, uždaviniai, kuriuos darai, tai viso rajono priežiūra yra viskas viename, t. y. darbas susideda iš daugelio dedamųjų – čia ne tik kriminaliniai nusikaltimai, bet ir prevencija, bendravimas su seniūnijomis, savivaldybe, daug organizacinių, administracinių užduočių – už viską, kas vyksta tame rajone, esi atsakingas.

Tuo metu man tas iššūkis labai patiko, „užkabino“ ir 2019 metais, kai vadovas iš čia išėjo, sudalyvavau atrankoje ir nuo to laiko čia dirbu.

Dar nepabodo, nesinori permainų?

Viena mano penkerių metų kadencija šių metų pradžioje jau baigėsi su galimybe ją pratęsti dar penkeriems metams. Tačiau kadencijos kas dešimt metų vyksta rotacijos principu. O kadangi įvairių komisariatų vadovų kadencijų laikotarpiai labai skiriasi, negalima rotuoti. Pavyzdžiui, mano kadencija baigėsi šių metų sausio mėnesį ir nebuvo, su kuo rotuoti. Todėl tam, kad jos būtų suvienodintos, nuspręsta visų vadovų kadencijų laikotarpiams nustatyti vieną atskaitos tašką – 2025 metų rugsėjo 1-ąją. O tada, atėjus minėtam laikotarpiui, bus sprendžiama, ar pratęsti kadenciją, ar rotuoti.

Nėra paslaptis, kad skirtingi komisariatai skirtingai tvarkosi. Pavyzdžiui, aš galiu pasidžiaugti, kad pas mus su personalu šiuo metu nėra problemų, tačiau kai kurie komisariatai turi tokią bėdą. Aš manau, kad tai pirmiausia yra vadovo atsakomybė.

O Jūs pats, iš kur esate?

Esu vilnietis.

Tai kasdien iš Vilniaus į Trakus važinėjate dirbti?

Taip. Tik pusvalandukas (šypsosi). Pradžioje, kai tik pradėjau čia dirbti, tą laiką labai puikiai išnaudodavau pabendrauti su kolegomis, draugais, artimaisiais, su kuriais šiaip darbo metu nėra laiko pakalbėti. O dabar jau ryte važiuodamas į darbą galvoje susidėlioju dienos planus, darbus, užduotis. Man tas važiavimas iš Vilniaus į Trakus yra labai tinkamas, netgi yra laiko persiorientuoti iš darbo į namų režimą ir atvirkščiai, paklausyti ramiai muzikos.

Kokios muzikos dažniausiai klausotės? Gal turite kokį mėgstamą atlikėją, grupę, dainą?

Laba į įvairios – nuo AC/DC iki Snoop Doggo. Tai priklauso nuo tuometinės nuotaikos, žodžiu – pagal nuotaiką.

Sigitai, ar pastebėjote kokių nors esminių skirtumų, atėjęs dirbti iš didmiesčio į mažą rajoną?

Ne, didelių esminių skirtumų nepastebėjau. Kai dirbau kriminalinėje policijoje, man teko dalyvauti didelių, ginkluotų plėšimų išaiškinimų operacijose, kuriose dalyvavo labai rimtos organizuotos grupės, kurios vykdė ginkluotus lombardų plėšimus, naktines žaibiškas vagystes, kai per naktį jų būdavo įvykdoma 3-5. Jos buvo paplitusios apie 2000-uosius metus. Tuo metu nusikalstamumas buvo labai didelis, dabar jau tokio nebėra. Taip, jis išliko, bet ne tokiais kiekiais. Trakuose, kaip ir kiekviename Lietuvos rajone, nusikalstamumas egzistuoja, bet jis nėra didmiesčių masto ir lygio. Pas mus jis „kaimiškas“(šypsosi)… Saugu mūsų rajone.

O koks? Kokios nusikalstamos veikos daugiausiai vyrauja Trakų rajone?

Smurtas artimoje aplinkoje – tai buitinis nusikaltimas. Dažniausiai į juos patenka žmonės, vartojantys kažkokius svaigalus. Jie, kaip aš sakau, – nuolatiniai mūsų klientai.

Taip pat, kad ir kaip bebūtų keista, iki šiol vyrauja nemaža dalis neblaivių vairuotojų, kurie pripučia virš pusantros promilės ir jiems už tai taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Kita vyraujanti nusikaltimo rūšis – elektroniniai sukčiavimai. Tačiau tai ne tik Trakų rajone, bet ir visoje Lietuvoje. Elektroninių sukčiavimų dalies galėtų išvis nebūti, jei žmonės patys elgtųsi atsakingiau. Ypač, kai žmonės, neturėdami pakankamai žinių ir patirties, ieško patys internete, kur investuoti savo pinigus. Kiti atvejai, kai sukčiai patys susiranda aukas, o žmonės gana lengvabūdiškai, neįvertinę situacijos, atiduoda visą informaciją: PIN kodus, Smart ID kodus, kitus prisijungimo kodus ir pan.

Brandaus amžiaus žmonės dažniausiai užkimba ant sukčių kabliukų su grynaisiais pinigais. Pavyzdžiui, šią vasarą buvo atvejis, kai sukčiai, paskambinę vienai moteriai, pasakė, kad jos banko sąskaitoje esantys pinigai yra padirbti. Kaip banko sąskaitoje esantys pinigai gali būti padirbti? Mano kišenėje esantys banknotai gali būti padirbti, bet tik ne banko sąskaitoje. Tai moteriškei sukčiai pasakė, kad išgrynintų tuos „padirbtus“ pinigus bankomatuose, suvyniotų ir atiduotų pavėžėjui – jie juos patikrins ir grąžins. Moteris viename, kitame banke nusiėmė daugiau nei 10 tūkst. eurų, juos gražiai suvyniojo, netgi nurodytą sumą atskirai atidėjo pavėžėjui, ir jam atidavė visus pinigus, kad jis nuvežtų juos patikrinti „banko darbuotojui“.

Šitos istorijos galėjo nebūti. Taip, psichologiškai vyresni žmonės yra labai stipriai paveikiami, nes sukčiai yra labai geri psichologai, bet jeigu žmogus bent šiek tiek pagalvotų, kad galbūt reikėtų su kažkuo pasitarti – giminaičiais, kaimynais – manau, daug tokių nusikaltimų nebūtų.

O Jums pačiam yra tekę sulaukti tokių skambučių, žinučių? Kaip tokiais atvejais elgėtės – kaip pareigūnas?

Turbūt visiems yra tekę. Taip, kaip pareigūnas — kalbiesi, paprotini, aišku, tada sulauki daug necenzūrinės leksikos (šypsosi). Netgi buvo mūsų kolektyvo rytinio pasitarimo metu vienas pareigūnas sulaukęs sukčių skambučio ir supratęs, kas skambino, bandė „pažaisti“. Aišku, paskui mes į savo duomenų bazes atiduodame tuos telefonų numerius, bet jie dažniausiai jau būna žinomi.

Kalbant apie Trakų rajoną, kuris miestas, gyvenvietė pasižymi didžiausiu nusikalstamumu?

Trakai ir Lentvaris. Nors, tarkim, ir Grendavėje yra gražus paplūdimys, būna, kad susirenka kompanijos patriukšmauti. Bet tai tokie sezoniniai viešosios tvarkos pažeidimo atvejai. O Lentvaryje dažniausiai vyrauja smurtas artimoje aplinkoje, ypač tuose bendrabučiuose Klevų alėjoje 30-32, mes ten kone gyvenam. Labai džiaugiamės, kad mums su kolegomis pavyko viename iš bendrabučių kai kuriuos gyventojus suburti į saugios kaimynystės grupę. Mes, tiesą pasakius, nesitikėjom, kad taip gali būti, bet ten atsirado sąmoningų žmonių. Labai skatiname turėti saugios kaimynystės grupę. Ten, kur gyventojai labai aktyvūs, ne tik nusikalstamumas mažesnis, bet ir teisės pažeidimų žymiai mažiau.

Tarkim socialiniame tinkle Facebook yra didelė grupė LENTVARIS-VISIEMS. Ar tokios grupės padeda pareigūnams? Ar pareigūnai apskritai jas seka, žiūri?

Taip, padeda. Mes jas žiūrime. Kartais būna atvejų, kai reikia paanalizuoti, atidžiau pažiūrėti, nes bet kas bet ką gali įdėti, parašyti, labai daug dezinformacijos yra ir mes tikrai ne viską galime patikrinti, bet tikrai nemažai tikrinam ir vertinam paskelbtą informaciją. Buvo daug atvejų, kai reagavome ir buvo rezultatų. Šioje srityje milžinišką darbą atlieka Policijos departamente įkurtas padalinys „Virtualusis patrulis“.

O kaip metams bėgant keičiasi nusikaltimai, jų pobūdis? Aišku, devyniasdešimtieji buvo garsūs gaujų karais ir pan. O kaip dabar?

Trakų rajone 2022 metais buvo užregistruotos 503 nusikalstamos veikos, 58 proc. jų – išaiškintos.

2023 metais Trakų rajone registruotos 422 nusikalstamos veikos (t. y. 16 procentų mažiau, nei ankstesniais metais), iš jų išaiškinta 59 proc.

Daugiausiai rajone sumažėjo padarytų vagysčių – net 35 vagystėmis mažiau.

Darbas policijoje iš tiesų nėra lengvas. Nebuvo noro viską mesti ir išeiti kažkur į kitą sferą?

Ne. Per savo darbo metus policijoje iš kitų statutinių organizacijų iš tiesų turėjau nemažai pasiūlymų – ir pasieniečiai, ir tuometinė mokesčių policija kvietė – gal net ir karjeros prasme geresnių. Aš juos vertinau, bet niekada nebuvau išėjęs ir niekada nebuvau ant tos ribos, kad jau reikia apsispręsti išeiti. Darbas policijoje yra labai įvairus, jis nėra monotoniškas. Kad ir tai, jog 20 metų tarnavau kriminalinėje policijoje, jaučiau, jog reikia kažką keisti, bet neišeinant iš policijos. Buvo galimybių keisti ir pakeičiau. Veiklų čia labai daug, jos nėra monotoniškos. O Trakų rajonas yra išskirtinis – čia labai daug renginių, todėl nuolatos reikia padėti pagalvoti, kaip padaryti, kad būtų saugu, o ir kolegos nepervargtų.

Iš tiesų renginiuose jūs nesate labai matomi, nekrentate į akis, tačiau vis tiek sukuriamas saugumo jausmas…

Drąsiai ir atsakingai galiu pasakyti, kad tiek Trakų rajono gyventojai, tiek svečiai gali jaustis čia saugūs.

Kalbant apie renginius, galiu pasakyti, kad mes ne tik saugom, bet ir organizuojam savo renginius. Liepos 19 dieną Trakų PK kartu su Vilniaus VPK policijos pareigūnams ir jų šeimos nariams organizavo Lietuvos policijos dviračių žygį. Čia buvo susirinkę pareigūnai su šeimos nariais iš visos Lietuvos – daugiau nei 350 žmonių. Trasos ilgis buvo apie 40 km. Visa tai parengėme tam, kad mūsų kolegos iš policinio darbo, kasdienybės galėtų atvažiuoti, pabendrauti, pailsėti, pažiūrėti mūsų gražų gamtovaizdį ir gerai praleisti laiką. Ir kai po žygio kolegos iš įvairių Lietuvos vietų sako, kad tai buvo vienas iš geriausių dviračių žygių, kur yra tekę dalyvauti (nes tokie žygiai organizuojami ir kitose Lietuvos vietose), tai motyvuoja.

O jau rugpjūčio 30 dieną organizuojame pėsčiųjų žygį Trakuose „Per Trakus su selfiais“. Kol kas, pirmą blyną, rengiame Vilniaus apskrities mastu. Trasa bus apie 15-16 km, kuria eis pareigūnai su vaikais, šeimos nariais. Joje numatomi pasakojimai, paaiškinimai apie istorines vietas.

Taigi, dviračių žygi suorganizavom, dabar laukiame pėsčiųjų ir, jeigu jis pavyks – o tikrai tikiu, kad pavyks – organizuosime pėsčiųjų žygį Lietuvos mastu.

Ne paslaptis, jog tenka bendrauti ne tik su rajono gyventojais, bet ir su valdžia. Kaip sekasi sutarti?

Per tuos visus metus, kiek čia dirbu, labai džiaugiuosi mūsų bendravimu su savivaldybės administracija ir merais – tiek buvusia mere Edita Rudeliene, tiek ir esamu meru Andriumi Šatevičiumi. Nuo pat pradžių nusistovėjo konstruktyvūs ir ne biurokratiniai santykiai. Nereikia bendrauti per raštus. O tokių atvejų Lietuvoje tikrai žinau, kai policija su savivaldybe bendrauja tik raštais, jokio dialogo. Jeigu mes kažką darome, pavyzdžiui, organizuojama miesto šventė, mes visi kartu susėdame su administracijos, kitais atsakingais darbuotojais, apsitariam, kas ką darom ir viskas. Arba jei vyksta kažkoks renginukas, savivaldybės atstovai paskambina, paklausia, ar galėsim padėti užtikrinti saugumą, ir sutariam. Mums nereikia kažkokių raštų, į kuriuos biurokratiškai atsakinėjame ir t.t. Taip mažai kur vyksta. O toks betarpiškas gyvas bendravimas labai padeda rajono saugumo užtikrinime.

Trakų policijos komisariato viršininkas Sigitas Šemis džiaugiasi visureigiu „Toyota“ (stovi toliau paskutinis), kuris yra nepakeičiamas važiuojant sunkiai pravažiuojamais kaimo keliais.  Rasos Jakubauskienės nuotr.

Ne tik su savivaldybe, su seniūnijomis taip pat bendraujame ir bendradarbiaujame. Susitinkame su seniūnais, kurie išsako savo problemas, nes kiekviena seniūnija turi savo specifiką, niuansus, sopulius, t. y. tuos žmones, kurie kelia mažesnių ar didesnių problemų.

Beje, o kaip situacija su jaunimu, ypatingai vasarą, kai dalis jo nelabai turi kuo užsiimti, ką veikti?

Ne, didesnių problemų su jaunimu neturime. Stengiamės jaunimą kuo daugiau pakviesti pas save edukuoti, šviesti, aiškinti. Mūsų bendruomenės pareigūnės nuolatos dirba su mokyklinio amžiaus vaikais, skaito paskaitas ir pan. O jaunimas, kaip ir kitur – būna „pachuliganavoja“, pasipeša, kartais ir parūko uždraustų žolelių, turim ir keletą ikiteisminių tyrimų dėl to.

Vaikai yra vaikais, bet kaip yra su paaugliais, jaunuoliais? Tenka girdėti, kad, tarkim, Lentvaryje vadinamajame skate parke būna įvairių atvejų…

Tokių kaip grupelių, kurios keltų susirūpinimą, nėra. Mes, jeigu matome, kad kažkur jau randasi židinukas, kažkokia grupelė, bandome su jais dirbti.

Žinau, kad kai kurie miestai labai sėkmingai į pagalbą pasitelkia policijos rėmėjus. O kaip Trakuose – jų neatsiranda ar tiesiog tai nepraktikuojama?

Jų atsiranda ir mes juos turime, su jais dirbame ir renginiuose, ir patruliavime. Labai didelį dėmesį skiriame pritraukimui į policijos rėmėjus (o vėliau, galimai ir į policiją), jauniesiems policijos rėmėjams. Jais gali būti paaugliai nuo 12 iki 18 metų. Per pusantrų metų Trakų policijos jaunaisiais rėmėjais tapo net 15 moksleivių.

Policininkų darbas yra gana rizikingas. Ar yra tekę susidurti su realiu pavojumi? Gal net gyvybei?

Ne, Trakuose nėra tekę. Vilniuje, kai dirbau kriminalinėje policijoje ir dalyvaudavau visokiose sulaikymo operacijose, pasalose, teko panaudoti ir šaunamąjį ginklą, o kai dirbau patrulių rinktinės kuopoj, atvažiavus į įvykio vietą, teko ir kirvį virš galvos pakeltą matyti ir suvaldyti tą situaciją, ir su peiliais puldavo… Nesu nukentėjęs, pavykdavo su kolegomis tas situacijas suvaldyti. Pavojingų situacijų iš tiesų būta.

Tokios situacijos vis tiek sukelia tiek emocinę, tiek psichologinę įtampą ir visa tai reikia paskui kažkaip „įžeminti“. Kaip Jūs tai darote?

Visą laiką tik sportas. Nėra savaitės, kad dukart nežaisčiau krepšinio – vienąkart žaidžiu Trakuose, kitą – Vilniuje. Sūnus praeitais metais labai pamėgo žvejybą, tai dabar važinėjam žvejoti. Taip pat žygiai, kuriuos organizuojame arba juose dalyvaujame. Pernai su kolegomis dalyvavome krepšinio 3×3 sporto varžybose, kur laimėjome trečią vietą Vilniaus apskrityje. Toks laisvalaikio praleidimas „atjungia“ nuo to įtempto darbo, atsipalaiduoji, išsikrauni. Taip pat ir sporto salėje „kriaušę“ mėgstu padaužyti.

O šiaip ką mėgstate dar laisvalaikiu veikti per atostogas, savaitgaliais?

Keliaujam. Neseniai buvome pas braliukus latvius, keliavome, apžiūrėjome vietoves, nes kaip visada kas arčiausia – ilgiausiai keliaujama (šypsosi).

Labai mėgstu vairuoti. Ir jeigu su šeima kur nors išskrendam į užsienį, nesinuomojam automobilio, grįžus po savaitės ar daugiau ir atsisėdus už vairo, pajaučiu labai didelį malonumą. Vairuoju nuo 1997 metų. Laimei, didelių autoįvykių nesu turėjęs, tik neženklių techninių.

Baigiant mūsų pokalbį: kokių patarimų, pastebėjimų turėtumėte Trakų rajono gyventojams?

Mes su jais nuolat bendraujame, žinome, kokios nuotaikos vyrauja, kokios bėdos. O patarimas toks, kad jeigu kažkas kažkur atsitiko ar tiesiog norite pasitarti, visą laiką kreipkitės į policiją, kas susiję su teisėtvarka, prevencija. Mes tikrai visada pakonsultuosime, padėsime.

Turbūt vis dar gajus stereotipas, kad pareigūnų reikia bijoti…

Ne, jau nebe. Per šventes, kai demonstruojame savo policijos techniką, ateina šeimos su mažais vaikais ir jie jau nebemokomi, kad, jeigu blogai elgsiesi, policininkas tave nubaus. Tokių dalykų jau nebėra. Jie jau išgyvendinti. Dabar priešingai – uniformuotas pareigūnas, jo turima technika, ginkluotė – kaip pavyzdys ir garantas mūsų šūkio „Ginti. Saugoti. Padėti“.

Kalbėjosi Rasa JAKUBAUSKIENĖ


Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

Taip pat skaitykite