Renginio dalyviai. Centre – knygos autorė dr. Aldona Vasiliauskienė
Rugpjūčio 16-osios popietę Semeliškių gimnazijos Renginių salėje buvo pristatyta mokslinė biografija „Kunigas Jonas Steponavičius – švietėjas ir lietuvybės puoselėtojas“, skirta dvasininkui, mokslininkui, filosofijos mokslų daktarui, pedagogui, visuomenininkui, politiniam veikėjui, aktyviam kovotojui dėl lietuvių kalbos Vilnijos krašte, pirmajam Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininkui, kareivių Kaukazo fronte dvasios stiprintojui, visų Lietuvos Respublikos Seimų aktyviam nariui, administratoriui, Zarasų gimnazijos kūrėjui ir statytojui, vienam tautinės mokyklos Lietuvoje kūrėjų, vienam Tėvynės apsaugos rinktinės (TAR) kūrėjų, aktyviam krikščioniškų idealų puoselėtojui ir skleidėjui, apdovanotam Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu (1931 m.).
1928 m. jam įteiktas Lietuvos nepriklausomybės medalis, o karo kapeliono veikla Rusijos kariuomenėje įvertinta Šv. Stanislovo IV laipsnio ordinu (1916 m.), 2002 m. apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi (po mirties), o 2007 m. kovo 2 d. kun. dr. Jonas Steponavičius pripažintas kariu savanoriu ir 2007 m. balandžio 6 d. jam suteiktas (po mirties) vyr. leitenanto laipsnis. Knygą pristatė autorė dr. Aldona Vasiliauskienė.
Pirmą kartą pateikiamoje mokslinėje biografijoje, remiantis archyvine bei publikuota medžiaga, autorės užrašytais atsiminimais, apžvelgiama kun. dr. J. Steponavičiaus gyvenimas ir veikla pradedant gimtaisiais Zokoriais. Nagrinėjamas jo kelias į mokslą: Ryga, Vilnius, Sankt Peterburgas, Miunchenas, Leipcigas, darbas Lietuvoje (Vilnius, Semeliškės), Kaukazo fronte, Zarasuose, Utenoje, traukimasis į Vakarus ir paskutinė gyvenimo vieta – Vokietija, Jaegersdorfo apylinkės tekstilės fabrike, pas ūkininką Vangeno apylinkėje, šaltkalvių dirbtuvėje. 1947 m. gruodžio 8 d. mirė. Palaidotas Vangeno Šv. Volfgango katalikų kapinėse.
Knygoje 15 puslapių skiriama ir Semeliškių Šv. Lauryno parapijai, kurioje kun. J. Steponavičius klebonavo keletą metų su pertraukomis: 1914 m. birželio –1915 m. gegužės ir 1918–1921 m.
J. Steponavičiaus gyvenimo kelias pateikiamas jį supusių asmenybių bei to meto įvykių kontekste. Solidi 420 puslapių mokslinė biografija „Kunigas Jonas Steponavičius – švietėjas ir lietuvybės puoselėtojas“ – septintoji serijos „Bažnyčios šviesa“ knyga, skirta Panevėžio vyskupijos, kurioje ilgiausiai dirbo kun. dr Jonas Steponavičius (1880 03 10–1906–1947 12 08), artėjančiam šimtmečio jubiliejui, knyga skirta kiekvienam, besidominčiam dvasiniu Lietuvos gyvenimu bei Bažnyčios istorija.
Knygą sudaro 8 skyriai, vietoje išvadų pirmąsyk pateiktos paralelės tarp kraštiečių – kun. dr. Jono Steponavičiaus ir kun. dr. Mečislovo Reinio, priedai, santraukos, kun. J. Steponavičiaus gyvenimo ir veiklos svarbiausios datos, šaltinių ir literatūros sąrašas, doc. dr. Irenos Ramaneckienės parašytas skyrelis apie autorę ir asmenvardžių rodyklė.
Juozas Vercinkevičius, dr. Aldona Vasiliauskienė, Antanas Žilėnas
Autorę sveikino: Juozas Vercinkevičius, savaitraščio „Trakų žemė“ vyriausiasis redaktorius; Antanas Žilėnas, Pasienio policijos veteranas, tritomio „Parubežys ir parubežiniai“ autorius, istorinės atminties įamžinimo labdaros ir paramos fondo vadovas; žurnalistė Daiva Červokienė; Irena Venskutonienė, ilgametė Semeliškių bibliotekos vedėja; rožių puokštę ir Semeliškių seniūnės Loretos Karalevičienės, kuri renginyje negalėjo dalyvauti, sveikinimus perdavė Silvija Bielskienė. Svečiai po renginio apsilankė S. ir A. Bielskių sodyboje ir įsiamžino prie kryžiaus.
Autorė knygą padovanojo Elektrėnų savivaldybės viešajai bibliotekai, tad kiekvienas besidomintis galės ją rasti bibliotekos lentynoje.
Silvija Bielskienė
