Aptarimas grupelėje, moderuoja Akvilė Budreckytė
Gruodžio 2 d., labai nenutolstant nuo Tarptautinės savanorių dienos (gruodžio 5 d.), Trakų rajono savivaldybėje vyko konferencija „Savanorystės stiprinimas Trakų rajone”. Konferenciją vedė Europos savanorių tarnybos asociacijos SALTES vadovė Akvilė Budreckytė. Konferencijoje dalyvavo įvairių Trakų rajone savanorystę vykdančių organizacijų– kartu ir savivaldybės – atstovai. Pristatyta savanorystės priešistorė, įstatymai, vyko diskusijos grupėse, buvo ieškoma bendradarbiavimo galimybių.
Susirinkusius pasveikino savivaldybės merė Edita Rudelienė, pripažino tikinti savanoryste nuo darbo su jaunimu laikų. Kalėdinis laikotarpis labai tinkamas savanorystės idėjų skleidimui, anot savivaldybės vadovės.
Akvilė Budreckytė, konferencijos moderatorė, Europos savanorių tarnybos asociacijos SALTES prezidentė, viena Trakų atviros jaunimo erdvės įkūrėjų (TAJE), turi 15 metų patirties savanorystės veikloje, iš jų 13 metų šios veiklos koordinavimo. SALTES du kartus, 2014 ir 2015 m. rugpjūtį, organizavo Trakuose savanorių festivalį „Savas festas”.
Šiuo metu Akvilė kelia sau tikslą –pritraukti į savanorišką veiklą šeimų su vaikais, taip pat vyresnio amžiaus žmonių, stiprina TAJE savanorių komandą.
Savanorystės istorijos
Pradžioje konferencijos dalyviai prisistatė, papasakojo apie savo savanorystės patirtis ir išsakė lūkesčius. Antanas Ulčinas, TINP direkcijos kultūros veiklos vadybininkas, dalyvauja „Maisto banko”, „Nebūk naivus kelyje” rengiamose savanorystės akcijose, mokosi anglų kalbos TAJE pas savanorį serbą trečiadieniais šioje erdvėje vykstančiuose kursuose. Kas nori mokytis prancūzų kalbos Lentvaryje tą pačią savaitės dieną, gali užsukti į Lentvario atvirą jaunimo erdvę. Mindaugas Čiras, Trakų Kūno kultūros ir sporto centro direktorius, pats imasi įvairių sportinių veiklų, patraukia ir suburia žmones. Savivaldybės kalbos redaktorę bei Vietos veiklos grupės (VVG) pirmininkę Alvydą Kazakevičiūtę domino teisinė savanorystės pusė, savanorė Diana Jacevič iš „Maltos ordino” dalinosi darbo patirtimi su neįgaliaisiais. Aukštadvario senjorų atstovė Veronika Pilipavičienė pasakojo, kad jų bendruomenė statanti spektaklius ir važinėjanti į senelių namus, kitas bendruomenes. Pasidalino ir kitos veiklos patirtimi: pasidomėjo, kiek Aukštadvaryje remtinų šeimų –pasirodo, tokiame mažame miestelyje jų net 29. Tuomet pateikė įprojektą Kredito unijai. Už gautus pinigus pripirko sėklų, sukasė daržą, sukvietė remtinų šeimų narius ir jie užsiaugino derlių. Tikslas ne tik padėti, bet ir išmokyti dirbti – pasiektas. Aukštadvario senjorų veikla tuo nesibaigė, jie per seniūniją ir kitas organizacijas bando kurti verslo aplinką, kurioje remtini žmonės galėtų dirbti.
Konferencijos eiga: sąvokos, įstatymai
Konferencijoje aiškiai apibrėžta savanorystės sąvoka: savanoriška veikla – savanorio neatlyginamai atliekama visuomenei naudinga veikla, kurios sąlygos nustatomos savanorio ir šios veiklos organizatoriaus susitarimu. Savanoriškos veiklos organizatoriai gali būti labdaros ir paramos fondai, biudžetinės įstaigos, asociacijos, viešosios įstaigos ir kt. Nemokamas darbas pelno siekiančiose organizacijos negali būti priskiriamas savanoriškai veiklai. A. Budreckytė pateikė pavyzdį: tarkime „Maisto banko” akcijos dalyviams už prekių sutvarkymą „Maximos” lentynose mainais duodama nemokamai maisto produktų. Deja, tai nebus savanoriška veikla – šis tinklas yra pelno siekianti organizacija.
Savanorystė gali būti ilgalaikė ir trumpalaikė, atliekama socialinėje, kultūros, švietimo, aplinkosaugos srityse. Labiausiai išvystyta – socialinė sritis, joje – didžiausias savanorių poreikis.
Ši veikla reglamentuota 2011 m. Savanoriškos veiklos įstatymu, kuriame nurodomos savanorio teisės ir pareigos, numatomas sutarties pasirašymas, savanorio draudimas, nakvynės ar kelionės išlaidų padengimas ar kt. Savanorystės amžius – nuo 14 m. (tėvams leidus). Dažniausiai savanoriauja moksleiviai, studentai, o štai, pavyzdžiui, gilias savanorystes tradicijas turinčioje Švedijoje – vidutinio amžiaus žmonės, baigę mokslus ir turintys nuolatines pajamas. Savivaldybės tarybos nario Šarūno Ūso pastebėjimu, pas mus dažniausiai savanoriauti ateinama „per draugą”. Įstatymas dalimis išdalintas konferencijos dalyviams detalesnei analizei bei aptarimui grupėse.
Kaip pritraukti, išlaikyti ir bendradarbiauti
Popietinėje dalyje grupėse aptarta keletas temų: kaip pritraukti ir išlaikyti savanorius, jų teisės ir pareigos. Pasak A. Budreckytės, jei organizacijai pavyksta išlaikyti savanorį tris mėnesius, tai jau pasiekimas. Vyksta nuolatinis judėjimas, savanoriai keičia veiklas. Kiti konferencijos dalyviai siūlė organizuoti neformalius susitikimus, geriau susipažinti su savanoriais per asmeninius pokalbius, juos apdovanoti kad ir simbolinėmis, raštiškomis padėkomis.
Konferencijos pabaigoje aptartos bendradarbiavimo galimybės. TAJE ir Lentvario jaunimo centras tarėsi, kaip galėtų dalintis turimais resursais. Lentvarietis Ernestas A. Meirovičius pasiūlė sukurti bendrą Trakų rajono savanorių „Facebook’o” puslapį, jį jau galite rasti pavadinimu „Trakų rajono savanorių koordinavimo komanda”. Administracijos direktoriaus pavaduotoja Karolina Narkevič patvirtino, kad naujojoje savivaldybės strategijoje atsirado punktas susijęs su savanorystės stiprinu ir pasidžiaugė, kad visgi savanorystė – ne tik posėdžiuose svarstomas klausimas, bet yra ir realių žmonių, kurie nori prisidėti ir žino kaip koordinuoti šią veiklą.
Rūta SUCHODOLSKYTĖ
