By pedrik – Parking under Solar Canopy, CC BY 2.0,
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) įrodė, kad aukštojo mokslo institucijos gali būti ne tik žinių skleidėjai, bet ir pavyzdys įgyvendinant tvarius sprendimus. 2023 m. sėkmingai įgyvendintas saulės elektrinių projektas, finansuotas pagal Klimato kaitos programą, žymi svarbų žingsnį universitetui pereinant prie švaresnės ir aplinkai draugiškesnės energijos.
Saulės elektrinės – ne simbolika, o praktinė nauda
Devyniuose LSMU pastatuose įrengtos saulės elektrinės, kurių bendra galia siekia 648,34 kW. Jos ne tik sumažino priklausomybę nuo iškastinio kuro, bet ir realiai atnešė finansinės naudos – per šešis mėnesius sutaupyta per 29 tūkst. eurų. Ir mokomieji korpusai, ir bendrabučiai tapo atsinaujinančios energetikos sistemos dalimi, o jų stogai – tvarumo simboliais Kaune.
Projekto finansinė struktūra aiškiai rodo strateginį valstybės požiūrį: iš 683 tūkst. eurų bendros vertės projektui net 514 tūkst. eurų skyrė Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Tai pavyzdys, kaip viešasis sektorius ir valstybė gali kartu įgyvendinti Žaliojo kurso tikslus.
Universitetas tampa žaliąja platforma
LSMU nesustoja ties vienkartiniu projektu – universitetas aktyviai plėtoja tvarumo politiką. Jau planuojama plėsti dviračių ir paspirtukų stovus, įrengti elektromobilių įkrovimo vietas, efektyvinti pastatų energijos vartojimą. Taip pat svarstoma paskirti Tvarumo ambasadorių – tai būtų asmuo ar komanda, kuri rūpintųsi ilgalaike tvarumo kultūros plėtra universitete.
„Tvarumas – tai ne vien technologijos, tai kultūra. Mūsų tikslas – kad žalieji sprendimai taptų kasdienybe visai universiteto bendruomenei“, – teigia administracijos ir finansų direktorė Laima Matusevičienė.
Europos kontekstas – LSMU tampa dalimi bendros vizijos
ES Žaliasis kursas įpareigoja valstybes nares mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių ir didinti energinį efektyvumą. LSMU projektas – tai ne tik vietinės reikšmės iniciatyva, bet ir įnašas į visos Europos pastangas siekiant klimatui neutralios ateities.
Švietimo įstaigos, ypač universitetai, tampa svarbia šios transformacijos dalimi. Jos formuoja naują požiūrį į aplinką ir kuria kompetencijas, reikalingas žaliosios ekonomikos plėtrai.
Mokslas, inovacijos ir atsakomybė
Universiteto Infrastruktūros valdymo tarnybos atstovai pabrėžia, kad projektas neapsiriboja tik elektrinėmis – tai signalas visai akademinei bendruomenei, kad tvarumas yra būtina šiuolaikinės mokslo institucijos savybė.
Be to, LSMU įgyvendina ir kitus projektus – nuo sporto bazės modernizavimo iki inovatyvių medicinos prietaisų kūrimo. Visa tai rodo sisteminį požiūrį į inovacijas, sveikatą ir atsakomybę už aplinką.
O kaip Europoje?
- Kipras: Nikosijos bendroji ligoninė
2024 m. vasarą Nikosijos bendroji ligoninė įdiegė daugiau nei 2 000 saulės modulių, kurių bendra galia siekia 1,3 MWp. Ši sistema patenkina apie 10 proc. ligoninės energijos poreikių ir leidžia kasmet sutaupyti apie 300 000 eurų.
- Ispanija: Oliverio energetinė bendruomenė Saragosoje
2023 m. Saragosos Oliverio rajone įkurta energetinė bendruomenė įgyvendino projektą, kurio metu ant vietinės bažnyčios stogo įrengtos 72 saulės baterijos. Ši sistema aprūpina elektros energija 56 namus, penkias organizacijas ir pačią bažnyčią.
- Jungtinė Karalystė: Wrexham miesto tarybos būstai
2012 m. Velse, Wrexham mieste, ant 3 000 savivaldybės būstų stogų buvo įrengta 30 000 saulės modulių. Tai vienas didžiausių tokių projektų Europoje, leidžiantis gyventojams sumažinti elektros sąskaitas ir prisidėti prie atsinaujinančios energijos naudojimo.
- Vokietija: Saulės gyvenvietė Freiburge
Freiburge sukurta „Saulės gyvenvietė“ (Solar Settlement) – tai 59 namų bendruomenė, kur kiekvienas namas pagamina daugiau energijos, nei suvartoja. Šis projektas laikomas pirmuoju pasaulyje teigiamo energijos balanso gyvenamuoju kvartalu.
- Graikija: Saulės energijos integracija viešuosiuose pastatuose
Graikijoje įgyvendinti projektai, kurių metu viešuosiuose pastatuose integruotos saulės energijos sistemos, padėjo sumažinti energijos sąnaudas ir skatino atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą.
Šie pavyzdžiai rodo, kad saulės energijos technologijų diegimas viešuosiuose ir gyvenamuosiuose pastatuose ne tik sumažina energijos sąnaudas, bet ir prisideda prie aplinkos tausojimo bei energetinės nepriklausomybės didinimo.
Pabaigai: nuo saulės modulių link šviesesnės ateities
LSMU projektas – tai ne tik techninis inžinerinis sprendimas. Tai signalas visai visuomenei, jog laikas keisti požiūrį į pastatų stogus: tai ne tik konstrukciniai elementai, apsaugantys nuo lietaus ar sniego. Stogas – tai neišnaudotas energetinis plotas, kuris gali tapti elektros gamintoju, sumažinti sąskaitas ir prisidėti prie žaliosios transformacijos.
Jei universitetas gali efektyviai išnaudoti savo stogus elektros gamybai, kodėl to nedaro kitos viešosios įstaigos? Mokyklos, ligoninės, sporto centrai, seniūnijų pastatai – dauguma jų turi puikiai saulės šviesai tinkamus stogus. Dalis šių įstaigų pastatyta dar sovietmečiu, kai niekas negalvojo apie energinį efektyvumą. Šiandien, kai turime ES finansines programas, pažangią technologiją ir stiprėjančią klimato atsakomybės kultūrą – turime ir moralinę pareigą tai pakeisti.
Dar daugiau – reikėtų kelti klausimą, kodėl saulės elektrinės vis dar nėra masiškai įrengiamos ant gyvenamųjų namų? Lietuvoje sparčiai auga individualių saulės elektrinių skaičius, tačiau daugiabučių gyventojai vis dar susiduria su biurokratinėmis kliūtimis, informacijos trūkumu ar kompleksiniu sprendimų priėmimu bendrijose. Tuo tarpu Europos miestuose vis labiau populiarėja saulės kooperatyvai, kur gyventojai kartu investuoja į elektrines ant stogų ar net saulės parkus už miesto ribų, o gautą energiją naudoja savo reikmėms arba parduoda.
Galbūt atėjo metas nacionaliniam sprendimui? Pavyzdžiui, valstybės lygiu būtų galima įteisinti taisyklę: kiekvienas naujas arba renovuojamas visuomeninės paskirties pastatas turi būti vertinamas kaip potencialus saulės elektrinės statybos objektas. Toks žingsnis ne tik skatintų decentralizuotą energetiką, bet ir formuotų naują miesto estetiką – kur stogas tampa ne betonu padengta dykuma, o gyva ir naudinga architektūros dalimi.
Energetinė nepriklausomybė – tai ne tik geopolitinė diskusija. Tai ir sprendimas dėl šildymo mokėjimų senjorų daugiabučiuose, dėl įperkamumo šeimoms su mažomis pajamomis ar galimybės įkrauti elektromobilį šalia savo namų. Atsinaujinančioji energija – tai ne ateitis, tai dabartis, kuri jau vyksta. Ir kiekvienas, nuo savivaldybės iki bendrijos, gali būti šios kaitos dalimi.
Galiausiai, ar gali būti labiau simboliška nei tai, kad žinios, ugdymas ir medicina – tokios gyvybiškai svarbios sritys kaip LSMU – yra apšviečiamos tiesiogine ir perkeltine prasme pačios gamtos energija?
Tad galbūt verta pažvelgti aukštyn – į mūsų miestų stogus – ne kaip į konstrukcijas, bet kaip į ateities šviesos laukus. Juk kiekvienas šviesus sprendimas prasideda nuo klausimo: o ką galime padaryti jau šiandien?
„Europos Pulso“ informacija
