Gruodžio 8 d., šeštadienį, kavinėje „Salos“, Trakuose, į tradicinius „Medaus pusryčius“ susirinko bitininkai ir svečiai iš Trakų rajono bei kitų Lietuvos vietovių. Tai Slovėnijos bitininkų iniciatyva, reguliariai vykstanti Vengrijoje, Čekijos Respublikoje, Austrijoje, Rumunijoje, Kroatijoje. Mūsų bitininkai taip pat palaiko šią idėją ir rengia „Medaus pusryčius“. Tokiu būdu siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į nykstančių bičių problemą, stengiamasi vaikus sudominti bitininkyste, paaiškinti vietoje užaugintų produktų ir sveikos gyvensenos svarbą.
Bičių produktų nauda žmogaus sveikatai
Jau ne pirmus metus Trakų neįgaliųjų užimtumo centras ir Trakų bitininkų draugija organizuoja kasmetinius „Medaus pusryčius“, kuriuose dalyvauja ne tik patys bitininkai, bet ir įvairūs mokslininkai, besidomintys bičių pasauliu ir jų gaminama produkcija bei jos įtaka žmogaus sveikatai. Tą rytą į renginį atvyko Lietuvos apiterapeutų asociacijos prezidentė prof. dr. Jūratė su asociacijos valdybos nariais prof. dr. Algirdu Baltuškevičiumi ir Česlovu Zvicevičiumi, „Medicata“ direktorius Sigitas Vasiliauskas, Lietuvos biodinaminės žemdirbystės ir perdirbimo asociacijos „Biodinamika LT“ prezidentė Rasa Čirienė, Elektrėnų bitininkų draugijos „Bitinai“ pirmininkas Arūnas Adžgauskas, Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė, tarybos narė Jurgita Čirienė, Trakų seniūno Kęstučio Vilkausko žmona Eugenija Vilkauskienė, bitininkai ir kt. renginio svečiai. Trakų bitininkų draugijos pirmininkas Juozas Norinkevičius džiaugėsi susirinkusiųjų gausa. Bitininkas, rodydamas Gamtos tyrimų centro vyresniosios laborantės Aušrinės Raudoniūtės parengtas skaidres, trumpai pristatė bitės anatomiją. Bitės priklauso plėviasparnių vabzdžių grupei, minta nektaru ir žiedadulkėmis, turi keturis sparnus. „Bitė yra plaukuota, todėl primena mešką, – juokavo J. Norinkevičius. Iš tiesų bitei plaukai yra labai svarbūs, nes padeda rinkti augalų žiedadulkes, kurios, kaip ir medus, vaškas ir bičių pienelis yra patys natūraliausi šių vabzdžių gaminami produktai, kurie padeda žmogaus sveikatai.
Taip pat Trakų bitininkų draugijos pirmininkas priminė, kodėl bitė miršta įgėlusi: „Bitės darbininkės, užpuolusios žmogų ar kitą žinduolį, paprastai gali įgelti tik vieną kartą. Jų geluonis turi užkarpas (barzdeles), kurios užsikabina už tvirtos elastingos odos, todėl geluonis įstringa odoje. Bitei bandant ištraukti geluonį ar įgeltam žmogui nubraukiant bitę geluonis su nuodų aparatu išsirauna iš bitės pilvelio, neretai atitrūksta paskutinis pilvelio segmentas su visu geluonies aparatu. Kartu dažnai išsirauna dalis žarnyno. Dėl to bitė įgelti antrą kartą negali ir netrukus žūsta.“
Lietuvos apiterapeutų asocia-cijos prezidentė prof. dr. Jūratė Jankauskienė perskaitė pranešimą „Medaus sąsajos su sveikata ir ilgaamžiškumu Vydūno šviesoje“. Vydūnas (Vilhelmas Storostas, 1868–1953) – didysis lietuvių humanistas, rašytojas, žymiausias Mažosios Lietuvos kultūros veikėjas. Aukščiausia vertybe laikydamas žmoniškumą, Vydūnas savo įvairia veikla siekė ugdyti sąmoningų ir laisvų žmonių tautą, kuri būtų iš esmės, o ne paviršiaus dalykuose laisva. Šį tikslą pasiekti, anot Vydūno, galima tik ugdant tautos dvasinę kultūrą – mokslą, meną, dorovę. Tarp tautinio atgimimo asmenybių Vydūnas išsiskiria tvirtu įsitikinimu, kad tautiškumas yra ne tikslas sau, o žmoniškumo ugdymo sąlyga. Jis norėjo, kad lietuvių tauta kuo svariau prisidėtų prie žmoniškumo prado stiprinimo pasaulio kultūros raidoje. „Bičių organizuotumas, gaminami produktai – gamtos stebuklas. Nuo seno lietuviams bitė buvo šventa, apie jas kalbėta tik pagarbiai. Baltų tikėjime bičių ir gandro nužudymas buvo tokia pat nuodėmė, kaip ir žmogaus. Ne veltui sakoma, kad bitė ne dvesia, o miršta. Jei mirdavo namų šeimininkas, namiškiai šią žinią turėdavo garsiai pasakyti prie avilių, kad išeinantysis neišsivestų bičių. – teigė prof. dr. Jūratė Jankauskienė. – Bičių avilyje vyksta daug mokslui nepaaiškinamų dalykų: palaikoma nuolatinė 35 laipsnių temperatūra, šešiakampiai koriai, transformacija – nuo kiaušinėlių iki vabzdžių, bičių darbo ir pareigų pasiskirstymas, navigaciniai sugebėjimai.“
Medus visada buvo ir maistas, ir vaistas – tai atėjo iki mūsų dienų. „Aviečių medus – tai vaistas nuo viršutinių kvėpavimo ligų, pienių medus gydo kvėpavimo takų ligas, padeda išsivaduoti nuo įvairių skausmų, liepų medus gydo uždegimus, slogą, anginą, bronchitą, kovoja su daugeliu mikrobų, o dobilų medus gydo moteriškas ligas, kaštonų medus – inkstų, grikių medus turi daug geležies ir naudojamas gydyti mažakraujystę, kraujagyslių, odos ligas, ilgai negyjančias žaizdas, naudingas maitinančioms motinoms, pievų medus – įvairių žiedų – turi gydomųjų savybių, puikus antiseptikas, – apie medaus gydomąsias savybes kalbėjo mokslininkė. – Medus padeda įsisavinti įvairių vaistažolių maistingąsias medžiagas. Diabetikams rekomenduojama vartoti medų, sumaišytą su ciberžole. Medaus mišinys su cinamonu – vaistas nuo daugelio ligų, naudojamas tinkamomis dozėmis padeda gydyti cholesterolio padidėjimą, peršalimą, artritą, įvarius išbėrimus, reguliuoja kūno svorį. Taip pat medus tinkamas naudoti akių ligoms gydyti. Distiliuotas arba virintas vanduo sumaišomas su medumi (santykis 7:3) ir šio tirpalo galima lašinti į akis. Taip gydomi įvairūs akių uždegimai.“ Taip pat apiterapeutė priminė, kad medus ramina nervus, padeda užmigti, yra profilaktinė priemonė nuo migrenos priepuolių, o moterims – labai svarbi grožio procedūrų dalis.
Trakietis bitininkas Virginijus Kondrotas susirinkusiesiems pristatė įvairias medaus rūšis: akacijų, kaštonų, lipčiaus ir kt. „Manęs dažnai klausia, kodėl reikia vartoti medų, o ne cukrų, – sako V. Kondrotas. – Turime suvokti, kad medų daugiausia sudaro fruktozė, o ne sacharozė. Kai mes geriame arbatą, kavą su cukrumi, staiga kraujyje pakyla cukraus kiekis ir kasa automatiškai stengiasi išskirti daugiau insulino.“ Taip pat medus suteikia ilgesnį sotumo jausmą. Ryte suvalgius šaukštelį medaus, kelias valandas iki pietų nekamuos alkio jausmas. Dažnai vyresnio amžiaus vyrai susiduria su prostatos bėdomis, todėl bitininkas atskleidė, kad ir čia jiems gali padėti bitės: „Pavasarį reikia išdžiovinti žuvusių bičių kūnelius ir panaudojant spiritinį užpilą gerti nuo prostatos ligų.“ Taip pat V. Kondrotas pridūrė, kad norvegų mokslininkai 15 metų tyrė bičių kūnelius ir nustatė, kad jose yra medžiaga, kuri atjaunina organizmą.
Prof. dr. Algirdas Baltuškevičius, Lietuvos apiterapeutų asociacijos ir Lietuvos bitininkų sąjungos valdybų narys, taip pat kalbėjo apie medų ir kitus bičių produktus (žiedadulkes, pikį, pienelį, vašką, nuodus, duonelę) ir jų gydomąją galią. Pavyzdžiui, vartojant medų galima sumažinti padidintą skrandžio rūgštingumą. Tereikia jį ištirpinti šiltame virintame vandenyje (ne daugiau kaip 40 laipsnių temperatūra) ir šį mišinį gerti valandą prieš valgį.
Natūralus vaistas
Jei vis dėlto po mokslininkų ir bitininkų pranešimų, kam nors skilo abejonių dėl teigiamo bičių produktų poveikio žmogaus sveikatai, vyriausiasis veterinarijos gydytojas-valstybinis veterinarijos inspektorius Vaidas Jonušaitis pasiūlė atlikti paprastą, nekenksmingą eksperimentą. Paimkite gabalėlį natūralaus bičių pikio (propolio) ir užpilkite jį šlakeliu alkoholio (geriausias – 70 laipsnių stiprumas). Tokios koncentracijos alkoholyje pikis geriau tirpsta, toks spiritas geriausiai veikia bakteriocidiškai, dezinfekuojančiai. Alkoholis taip pat turi ir nuskausminimo savybių. Ištirpus pikiui vakare ausų krapštuku patepkite iškilusį spuogelį, po to pabandykite pirštais perbraukti pateptą vietą, pajusite, kad oda tarsi padengta mikroskopine plėvele. Vadinasi, spiritas atlieka odos dezinfekavimą, nuskausmina, greit išdžiūsta, palikdamas pikio plėvelę, mikroskopinę plėvelę, kuri tam tikrą laiką apsaugo nuo aplinkos poveikio, o dar vėliau atlieka antimikrobinį poveikį. Todėl kitą dieną ryte rasite smarkiai sumažėjusį spuogelį, – aiškino V. Jonušaitis. – Bitės pikį naudoja kaip medžiagą užpikiuoti visoms skylutėms, plyšeliams, kad neišeitų šiluma iš avilio, kad nepatektų patektų vanduo, šaltis, taip pat ir bakterijos.“ Specialistas pridūrė, kad patyrę sodininkai naudodavo bičių vašką ir pikio tirpalą su kitais komponentais gamindami sodo tepalus, gydydami obelų žaizdas, atsiradusias dėl vėžio.
„Taip pat norėčiau pasakyti keletą žodžių dėl didelio vaistų vartojimo. Manau, šiuo metu tai yra priklausomybė – liga, – savo pastebėjimais dalijasi V. Jonušaitis. – Žmonės tapo priklausomi nuo per televiziją, radiją ir kitas žiniasklaidos priemones brukamos atviros ar paslėptos vaistų reklamos. Atsitinka netgi kuriozinių situacijų, kai pacientė (moteris) teiraujasi, kodėl jai šeimos gydytojas neskiria per televiziją siūlomų vaistų, skirtų jos amžiaus grupės žmonėms. Kada daktaras pasiteirauja, apie kokius vaistus pacientė kalba, ir sužino, kad tai prostatai gydyti skirti vaistai, ir paklausia, ar tikrai pacientė blogai jaučiasi, ar turi nusiskundimų, ji paprasčiausiai atsako – ne, bet rekomendavo vartoti profilaktiškai. Žinoma, moterys niekad neturi ir neturės problemų dėl prostatos, nes tokio organo jų organizme nėra. Tačiau tikrovė yra tokia, kad žmonės užsiima savigyda.
Jei pamenate netolimą praeitį, mieste būdavo didelė poliklinika, nemaža ligoninė ir tik viena ar dvi vaistinės. Visi susirgę pirmiausia eidavo pas gydytoją ir tik vėliau – į vaistinę įsigyti vaistų, kuriuos skyrė gydytojas. Šiuo metu viskas vyksta atvirkščiai. Poliklinikos mažėja, ligoninės uždarinėjamos, o vaistinių yra beveik visuose prekybos centruose, netgi planuojama leisti jais prekiauti ir parduotuvėse. Ką tai reiškia, kad gyventojai kreipiasi į gydytoją, kada nebeišsigydo patys arba dar blogiau – suserga nuo savavališko ar besaikio vaistų vartojimo.
Esu skaitęs puikius žodžius, kad daugiau kaip du tūkstančius metų medicina stengėsi padėti ligoniui, išgydyti jį, šiuo metu medicina dirba. Medicina daugiau kaip du tūkstančius metų stengėsi išgydyti ligonį, padarydama kuo mažiau žalos pacientui. Netinkama ar nereikalinga gydymo intervencija, visada padaro didesnę ar mažesnę žalą organizmui. Žmogus turi stengtis gyventi taip, kad nesusirgtų. Tai yra kur kas pigiau ir sveikiau.“
Renginio metu kalbėję mokslininkai ir bitininkai, pasidaliję savo patirtimi, akcentavo, kad bičių produkcija, natūralūs gamtos produktai, teigiamai veikia žmogaus sveikatą, gali padėti gydyti įvairias ligas. O kad atmosfera nebūtų per daug oficiali, susirinkusiesiems skambėjo bardo Povilo Girdenio dainos. Taip pat „Medaus pusryčių“ dalyviai galėjo padegustuoti įvairių rūšių medaus, net paragauti iš korio, įvertinti jo skonį ir naudingąsias savybes. Trakų neįgaliųjų užimtumo centro direktorius Juozas Norinkevičius pagerbė „Medaus pusryčiuose“ dalyvavusias dailiosios lyties atstoves – įteikė rožes, kurias atsiuntė Neįgaliųjų užimtumo centro prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė dr. Asta Kandratavičienė. Taip pat renginyje buvo galima įsigyti Trakų neįgaliųjų užimtumo centro gaminių, taip paremiant įstaigą.
Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ Autorės nuotr.