Šiemet minime 625 metus nuo kunigaikščio Vytauto kvietimo įsikurti karaimams Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Lietuvos Respublikos Seimas, siekdamas pažymėti Lietuvos karaimų istorijos ir kultūros jubliejų, 2022 metus paskelbė Lietuvos karaimų metais.
Rūdiškių bibliotekoje Karaimų metams paminėti sukūrėme pažintinį filmuką, kuriame skaitėme ištrauką iš Rasos Kuncaitės knygos „Gandriuko Kuko kelionė po Lietuvą. Tautinės mažumos“. Pasakojome apie tai, kaip gandriukas Kukas susitiko su karaimų vaikais ir išmoko gaminti kibinus.
Filmukas buvo patalpintas Rūdiškių bibliotekos Facebook paskyroje svarbiausio renginio „Statome karaimų kenesą“ išvakarėse.
Na, o kitą rytą į Rūdiškių biblioteką atvyko Trakų istorijos muziejaus direktorės pavaduotoja muziejinei ir kultūrinei veiklai Živilė Barkauskaitė, su dviem labai sunkiomis ir paslaptingomis dėžėmis, kuriose ir buvo pagrindinė edukacinių dirbtuvių medžiaga.
„Statybose “ dalyvavo įvairaus amžiaus vaikai – nuo 10 iki 14 metų, vienas užsiėmimas buvo skirtas mūsų miestelyje gyvenantiems vaikams iš Ukrainos. Kiekvienas užsiėmimas truko valandą, iš viso turėjome tris užsiėmimus, kurių metu dalyvavo apie 100 vaikų.
Edukacinio užsiėmimo pradžioje vaikai išgirdo daug informacijos apie karaimų tautą. Iš viso Lietuvoje yra kiek daugiau nei 200 karaimų, iš kurių vos 30 gali susikalbėti karaimų kalba. Ši kalba įrašyta į UNESCO pasaulio nykstančių kalbų sąrašą. Nepaisant to, kad karaimų nedaug, juos visus sieja artimi bendruomeniniai ryšiai.
Vytauto Didžiojo kvietimu atkeliavę į Lietuvą XIV amžiuje, karaimai nuo tų laikų čia ir gyvena. Trakuose ir aplink juos karaimų yra daugiausia, čia iki šių dienų yra išlikusi Karaimų gatvė, veikia karaimų tautos istorijos muziejus bei šventovė – kenesa. Ta pati kenesa, kurią vaikai ir „statė“ edukacinio užsiėmimo metu, o bestatydami sužinojo apie ypatingą maldos namų interjerą, apie kenesos sienoje esančius tris langus, apie dešimt arkos formos vitražų su profiliuotais apvadais, apie ant šventovės stogo iškilusį keturkampį bokštelį su keturiais langeliais, atsuktais į visas pasaulio puses, ir daug kitų įdomių detalių.
Karaimų kenesą „padėjo“ statyti Simono Firkovičiaus (1897–1982) dainos. „ Ijisi baraskinin“ dainos tekstas: pirma dėlionės detalė – pirmas dainos žodis, antra dėlionės detalė – antras dainos žodis ir t. t.
Su užduotimi susitvarkė ir mažesni, ir didesni. O įvertinimu, gautu iš aštuntokų lūpų: „100 balų edukacijai!“, nepaprastai apsidžiaugė mūsų viešnia Ž. Barkauskaitė. Pasak jos, septintokai ir aštuntokai yra reikliausia lankytojų kategorija, kuriai įtikti nelengva.
Dėkojame Trakų istorijos muziejui už suteiktą galimybę dalyvauti „statybose“. Buvo įdomu, smagu ir naudinga.
Danguolė Paliulienė
Trakų viešosios bibliotekos Rūdiškių filialo vyr. bibliotekininkė
