Lietuvos valstybės atkūrimo aktas, pasirašytas 1918 m. vasario 16-ąją, išreiškė Lietuvos siekį kurti savarankišką, demokratišką valstybę. Pasitikdami šią dieną turime prisiminti, kad tai buvo bene svarbiausias tautos nuveiktas darbas XX a., atvėręs galimybes lietuvių kalbos, mokslo, kultūros ir politikos plėtrai, demokratijai ir laisvei. Prabėgo šimtas metų – kiek gi laisvi ir brandūs esame dalyvaudami priimant gyvenimą Lietuvoje lemiančius sprendimus?
Spalio 11-ąją eisime prie balsadėžių ir rinksime naująjį Lietuvos Respublikos Seimą. Lietuvos piliečiai nuspręs, kam patikėti mandatą, kad pasibaigtų chaosas valstybėje, kokio seniai jau nebuvo. Žmonės eis į rinkimus turėdami vilties, kad naujai išrinkta valdžia bus teisingesnė, moralesnė, doresnė.
Mūsų valstybės valdymo pagrindą sudaro politinės partijos. Kartais jų valdžios siekis begėdiškai beribis. Tačiau turime būti budrūs, juk rinkimuose dalyvaus bent trys partijos, kurios yra teisiamos kaip juridiniai vienetai. O kai teisiamųjų suole sėdi ne vien partijų nariai, bet ir pačios partijos, kurios nepaisant nieko, dalyvauja rinkimuose ir žmonėms siūlo jas rinkti valdyti mūsų valstybę, mes, piliečiai, negalime leisti mūsų mulkinti. Partijos, kurioms inkriminuojami kaltinimai padarius nusikalstamą veiką, vėl šturmuos Parlamentą, žadėdamos rinkėjams daugiau demokratijos, teisingumo, doros. Tik ar tikrai tai bus tiesa?
Šiuo metu Darbo partijai, Liberalų sąjūdžiui, partijai ,,Tvarka ir teisingumas“ pareikšti kaltinimai ir teismuose nagrinėjamos bylos dėl korupcijos, kyšių, prekybos poveikiu, neteisėtai iššvaistyto turto. Darbo partija pirmoji per nepriklausomos valstybės istoriją sulaukė kaltinimų už juodosios buhalterijos naudojimą. Nuo teistumo politinę partiją išgelbėjo fiktyvi reorganizacija, o vėliau suėjęs senaties terminas. Dabar partija vėl įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu.
Partija „Tvarka ir teisingumas“ kaip juridinis asmuo yra teisiama korupcijos byloje. Ji kaltinama iš kyšių ar neteisėtai iššvaistyto turto gavusi daugiau nei 350 tūkstančių eurų naudą. Partija taip pat kaltinama prekyba poveikiu, turto iššvaistymu, dokumentų suklastojimu, disponavimo suklastotu dokumentu bei apgaulingu apskaitos tvarkymu.
Žymioje „MG Baltic“ byloje kaltinimai pareikšti ne tik penkiems fiziniams asmenims: Raimondui Kurlianskiui, Eligijui Masiuliui, Gintarui Steponavičiui, Šarūnui Gustainiui ir Vytautui Gapšiui, bet ir Liberalų sąjūdžio bei Darbo partijoms. Byloje teisiami ne tik buvęs Liberalų sąjūdžio partijos pirmininkas Eligijus Masiulis, liberalas Gintaras Steponavičius, bet ir pati Liberalų sąjūdžio partija. Jai pareikšti kaltinimai kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu. Politinės partijos neigia joms mestus kaltinimus, o Liberalų sąjūdžio vadovai, duodami parodymus teisme, atsiriboja nuo buvusiųjų lyderių ir teigia, kad partija nežinojo apie savo narių nusikalstamas veikas. Ši partija išsirinko naujus vadovus tuo tarsi norėdama labiau atsiriboti nuo praeities ir nusikalstamomis veikomis kaltinamų lyderių.
Pareikšti kriminaliniai kaltinimai partijoms – didelis smūgis visai Lietuvos politinei sistemai. Kaip turėtų elgtis teisiamos politinės partijos artėjant rinkimams? Ar moralu, kad partija, trinanti teisiamųjų suolą, gali dalyvauti Seimo rinkimuose? Žinoma, kad ne! Turėtų būti taip: jeigu prokurorai pareiškia įtarimus partijai padarius sunkius nusikaltimus, byla nagrinėjama teisme, tai įtariamoji partija nedalyvauja rinkimuose, o ginasi teisme ir tik išgirdusi išteisinamąjį nuosprendį gali vėl pradėti aktyviai reikštis politikoje ir visiems raportuoti, kad kaltinama buvo neteisingai.
O kaip bus? Neabejotina, kad visos teisiamos partijos registruosis rinkimų kampanijos dalyvėmis ir pradės kovą dėl rinkėjų balsų! Joms visiškai nerūpės, kad jų mundurai sutepti ir sklinda nemalonus nesąžiningumo kvapas. Greičiausiai dabartiniai vadovai visiškai išsižadės buvusiųjų, teigs, kad jie veikė tik savo, o ne partijos naudai ir partijos apie jų nusikalstamus veiksmus nieko nežinojo, kad galioja nekaltumo prezumpcija… ir dar įvairiausių pasakų išgirsime prieš rinkimus.
Brandžios demokratijos šalyse už korupcinius veiksmus teisiamos partijos turėtų neturėti jokių šansų rinkimuose, į jas niekas net dėmesio nekreiptų. O kaip bus pas mus? Ar mes, laisvos ir nepriklausomos Lietuvos piliečiai, jau esame subrendę rinkti tik „švarius“, dorus, sąžiningus ir atvirus politikus. Ar esame tiek laisvi, kad ranka nepakiltų balsuoti už partijas, įtariamas padarius kriminalines veikas?
Pranas SURINTAS,
socialdemokratas
Politinė reklama. Bus apmokėta iš LSDP Trakų skyriaus sąskaitos. Užs. Nr. 123
