RB informacijos centro atidarymas
Kauno geležinkelio stotyje atidarytas pirmasis Lietuvoje „Rail Baltica“ informacijos centras. Šio centro tikslas – teikti naujausią informaciją apie vykdomą projektą, kuris iš esmės pakeis geležinkelių transportą Baltijos regione, naudą ir būsimus etapus.
Nutiesus greitojo geležinkelio liniją Kauno tarptautinė stotis kasdien aptarnaus daugiau keleivių nei sostinė – apie 11 tūkst. keliautojų traukiniais. Šiuo metu pro Kauną kasdien keliauja daugiau nei 4 tūkst. keleivių.
Strateginė nauda
Kauno geležinkelio stotis, pagrindinis „Rail Baltica“ tinklo mazgas Lietuvoje, informaciniam centrui pasirinkta dėl savo strateginės padėties.
„Rail Baltica“ yra didžiausias geležinkelių projektas mūsų šalies istorijoje, o Kaunas – viso šio projekto epicentras. Būtent Kaune jau dabar jungiasi pagrindinės Lietuvos transporto arterijos ir strategiškai svarbūs krovinių maršrutai iš Šiaurės, Vakarų ir Vidurio Europos. Šiandien duris atveriantis „Rail Baltica“ informacijos centras kiekvienam atvykusiam dovanoja ypatingą galimybę iš arčiau susipažinti su šiuo išskirtinės reikšmės ir masto projektu. Viliuosi, kad jo lankytojai čia sužinos daug įdomių faktų bei ras atsakymus į rūpimus klausimus“, – sakė susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė.
Bendros trijų Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ Lietuvos filialo vadovas Irmantas Butkauskas atkreipė dėmesį, kad iki šių metų pabaigos tikimasi pasiekti 15 proc. progresą 870 km ilgio trasoje.
„Estijoje matome didelę pažangą, o Latvijoje ruošiamasi nutiesti iki 40 km pietiniame prioritetiniame ruože Lietuvos sienos link. „Rail Baltica“ informacijos centro atidarymas Kaune – žingsnis siekiant užtikrinti skaidrią ir visuomet prieinamą projekto informaciją“, – sakė I. Butkauskas.
Įveiklintos stotys
Lietuvoje europinės vėžės projektas įžengė į naują – statybų – etapą. „Šiemet aktyviai vykdomos 29 km sankasos, statinių, jungiamųjų kelių statybos Jonavos rajone, ateinančiais metais sankasos statyba plėsis Panevėžio ir Kauno kryptimis. Nuo šiol šiuos darbus galima pamatyti ne tik viešojoje erdvėje, bet ir gyvai, ypač tiems, kurie daugiausia keliauja traukiniais“, – kalbėjo „Rail Baltica“ Lietuvoje direktorius Arenijus Jackus.
„Rail Baltica“ informacijos centro atidarymo metu vyko tarpinstitucinė diskusija „Rail Baltica“ galimybės Kaunui: turizmas > verslas > stoties erdvių įveiklinimas“.
Pasak tarptautinį projektą įgyvendinančios „LTG Infra“ generalinio direktoriaus Vyčio Žalimo, šiandien europinio standarto riedmenimis krovininiai traukiniai jau gali pasiekti Kauną. Visiškai įgyvendinus „Rail Baltica“ projektą, miestas taps vienu svarbiausių tiesiamo geležinkelio „Rail Baltica“ logistikos centrų.
Jau šiemet per sausį–rugsėjį keliones traukiniu rinkosi 3,3 mln. keleivių, o kasmet keleivių skaičius auga – 2024 m. jis bus 9 proc. didesnis nei pernai.
„Atitinkamai geležinkelio stotis šiuolaikiniam keliautojui nebėra tik laukiamoji salė – stotys turi ne vien atitikti būtinuosius keliautojų poreikius, bet ir įtraukti į socialinį, kultūrinį gyvenimą, – teigė „LTG Infra“ vadovas. – Kuriant įtraukią bendruomenę, stotyse vis dažniau rengiame parodas, koncertus, pritaikome erdves poilsiui ir laisvalaikiui. Žengiame pirmuosius stočių įveiklinimo žingsnius, bet būtent jie yra patys reikšmingiausi.“
Galimybės Kaunui
„Kaunas In“ verslo skyriaus vadovas Andrius Veršinskas atkreipė dėmesį į naudas verslui ir turizmui – efektyvesnis susisiekimas padės pritraukti investicijas ir skatinti ekonomikos augimą, Kaunas taps lengviau prieinamas lankytojams iš visos Europos.
„Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovo Baltijos šalims Raimondo Reginio teigimu, susisiekimo infrastruktūros gerinimas paskatins nekilnojamojo turto rinkos augimą ir padidins jo vertę. Atitinkamai, padidėjęs prekių ir žmonių srautas skatins komercinės ir gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto paklausą, ekonomikos augimą ir miesto plėtrą.
„Rail Baltica“ informacijos centras – pilotinis projektas, kuris ateityje galės būti vystomas ir kitose geležinkelio stotyse.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.
(AB Lietuvos geležinkeliai)
