Sausio 25-oji tradiciniame mūsų tautos kalendoriuje yra reikšminga data – Pusiaužiemio šventė. Tai laikas, kai galime susiburti draugėn ir pasikalbėti gamtoje apie bėgantį laiką ir pavasario ženklus gamtoje.

Gausus būrys šventės dalyvių susirinko Strėvos aikštelėje: Valstybinės miškų urėdijos Trakų regioninio padalinio miškininkai, Trakų jaunimo turizmo ir  laisvalaikio centro darbuotojai, Prienų rajono Vyšniūnų  bibliotekos darbuotojos, Aukštadvario gimnazijos ir Onuškio Donato Malinausko gimnazijos jaunieji miškininkai bei geografijos modulio ,,Keliaukime ir tirkime“ mokiniai. Šventės dalyvius pasitiko Aukštadvario regioninio parko kultūrologė Rita Balsevičiūtė ir ekologas Talvydas Špiliauskas. Popietę, skirtą Pusiaužiemio šventei, pradėjo šventės šeimininkė, primindama, senuosius šios dienos papročius ir tradicijas ir,  kad šie metai yra gyvūnų gerovės metai. Visi, nešini lauknešėliais miško gyvūnams, patraukėme prie Strėvos piliakalnio. Eidami mišku stebėjome miško žvėrelių ir paukščių paliktus pėdsakus, klausėmės vyriausios Aukštadvario Raganos pasakojimų apie miško gyvenimą ir ženklus.

Pasak  Jos, per pusiaužiemį verta gamtoje pasidairyti pirmųjų nedrąsių pavasario ženklų. Sakoma, kad tądien meška verčiasi savo guolyje ant kito šono ir pradeda žįsti leteną. Savo oloje nubunda barsukas – iškiša galvą lauk apsidairyti. Jei saulėta, barsukas išsigąsta savo šešėlio ir grįžęs atgal vėl miega, tik miegas jau nebegilus. Tai reiškia, kad sniegas greit susmegs, pavasaris bus ankstyvas. O jeigu apniukę –  išlįs, gerai pasivaikščios po mišką, paliks galybę savo pėdsakų, sugrįžęs į olą įmigs giliu miegu, pavasario greit nesulauksime, bus vėlyvas ir šaltas. Tądien būtina pabelsti į avilius ir pažadinti biteles, papurtyti obelis, kad duotų geresnį derlių, patikrinti aruodus, ar užteks rugių duonai. Pagal dienos orus spėdavo būsimų metų derlių.

Pasiekę Strėvos piliakalnį parengėme vaišes miško gyventojams, dalyvavome Vyšniūnų bibliotekos darbuotojų surengtoje viktorinoje, klausėmės miškininkų pasakojimų apie miško gyvenimą, dainavome liaudies dainas, tikėdamiesi prižadinti barsuką! O po visų numatytų veiklų vaišinomės arbata, karšta sriuba ir senoviniu Pusiaužiemio šventės patiekalu – kamukais (tai tokie pyragėliai iš žirnių, kanapių, aguonų ir medaus). Būtent kamukais merginos senovėje vaišindavo bernelius, kad greičiau ištekėtų.

Pusdienis prabėgo labai greitai, bet turiningai. Dėkojame renginio organizatoriams ir partneriams už galimybę  geriau pažinti gamtos pasaulį ir prisiminti protėvių papročius ir tradicijas.

Nijolė Česnulevičienė

Onuškio Donato Malinausko gimnazijos geografijos mokytoja 

 Almos Žukauskienės nuotraukos