Ekstremalių sveikatai situacijų centro (ESSC) vadovė Audronė Sviklaitė

Naujausi Europos šalių sergamumo kvėpavimo takų infekcijomis duomenys rodo, kad tiek COVID-19, tiek kiti kvėpavimo takų virusai niekur nedingo, o dalis Europos Sąjungos (ES) valstybių sveikatos sistemų šiuo metu susiduria su itin padidėjusiu krūviu.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regioninio biuro direktoriaus dr. Hanso H. P. Kliugės teigimu, padidėjusį sveikatos priežiūros įstaigų krūvį sukelia išaugę susirgimai gripo virusu. Staiga pakilus sergamumo gripu rodikliams, net 38 iš 52 Europos regiono šalys paskelbė sezoninio gripo sukeltas lokalias epidemijas. Tuo tarpu epidemijų dar nepaskelbusios valstybės skatinamos nenumoti ranka į susiklosčiusią situaciją ir pasirengti per artėjančias kelias savaites galimam staigiam šių infekcijų išplitimui.

Epidemijas Lietuvos savivaldybėse rekomenduojama skelbti, kai pagal gripo, COVID-19 ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) epidemiologinės priežiūros ir kitus duomenis, toje savivaldybėje suminis sergamumo gripu, COVID-19 ir ŪVKTI rodiklis viršija 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų per savaitę. Kol kas epideminė situacija dar nebuvo paskelbta nei vienoje Lietuvos savivaldybėje, tačiau didžiausias sergamumas stebimas Visagino (1709,75 atvejų 100 tūkst. gyventojų) ir Vilniaus miesto (1525,64 atvejų 100 tūkst. gyventojų) savivaldybėse.

Ekstremalių sveikatai situacijų centro (ESSC) vadovė Audrone Sviklaitė sako, kad stabiliai augantis viršutinių kvėpavimo takų ligų atvejų skaičius atsispindi ir didėjančiame vaistų poreikyje.

„Puikus to pavyzdys – vaistai nuo COVID-19. Praėjusiais metais buvo įsigyti ir šalies vaistinėms paskirstyti 5500 vnt. vaistų nuo koronaviruso, tačiau augant sergamumui tiek koronaviruso, tiek kitomis kvėpavimo takų infekcijomis, matome, kad vaistų atsargos šalies vaistinėse sparčiai mažėja. Reaguodami į susiklosčiusią situaciją, dirbdami kartu su Sveikatos apsaugos ministerija, užsakėme šių vaistų papildymą, kuris nedelsiant buvo pristatytas į Lietuvos vaistines“, – dalinasi ji.

Dr. Hanso H. P. Kliugės manymu, visų šiuo metu vyraujančių infekcijų galima išvengti, o dalis tai daryti padedančių priemonių yra gana paprastos. Visų pirma – ligų simptomus jaučiantys arba sergantys asmenys turėtų likti namuose, laikytis kosėjimo ar čiaudėjimo etiketo, tinkamai plauti ar dezinfekuoti rankas, profilaktiškai vėdinti patalpas, kuriose leidžia laiką. Kaukių dėvėjimas yra nebūtinas, tačiau rekomenduojamas, kai kyla rizika užkrėsti kitą asmenį, pavyzdžiui, lankantis gydymo įstaigoje arba esant dideliame žmonių sambūryje.

Papildoma apsauga ypatingai svarbi tiems, kurie yra labiau pažeidžiami – žmonėms, sergantiems sudėtingomis lėtinėms ligomis ir tiems, kurių imuninė sistema yra jautresnė. Nuo tų infekcijų, prieš kurias yra sukurtos efektyvios ir saugios vakcinos, minėtiesiems asmenims reikėtų skiepytis.

PSO Europos regiono biuro atstovai surengtoje spaudos konferencijoje pristatė ir tyrimo rezultatus, atskleidžiančius, kiek gyvybių pavyko išsaugoti Europos regione dėl anksti prasidėjusios ir itin plačiai taikytos vakcinacijos nuo COVID-19 viruso. 34 šalyse atliktas tyrimas parodė, jog vakcinacija buvo naudingiausia vyresnių (60+ m.) žmonių amžiaus grupei, o bendras išsaugotų gyvybių skaičius siekia net 1,4 mln.

PSO duomenimis, gautais iš 53 šalių narių, mažiau nei du trečdaliai (63 proc.) 65 metų ir vyresnių žmonių yra pasiskiepiję pirmąja COVID-19 sustiprinančiąja vakcinos doze, tik 29 proc. yra gavę antrąją.