Detektyvinio šnipų romano – dilogijos „Moneta & labirintas“ autorius Mantas Adomėnas ir Trakų viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkė Irena Jocienė. Trakų viešosios bibliotekos archyvo nuotr.
Trakų viešojoje bibliotekoje pristatytas intelektualus, daugiasluoksnis detektyvinis šnipų romanas – dilogija „Moneta & labirintas“, kuri pasakoja apie regiono ar net pasaulio mastu svarbias šiandienos Didžiojo Žaidimo peripetijas, giluminę gėrio ir blogio kovą, lemiančią, kur link suks istorija. Pirmoji šios knygos dalis nominuota Metų knygos rinkimuose Prozos knygos kategorijoje bei įtraukta į Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Kūrybiškiausių knygų dvyliktuką.
Tai – pirma Vilniaus universiteto Klasikinės filologijos studijų absolvento, Kembridžo universiteto filosofijos mokslų daktaro, politiko Manto Adomėno grožinės literatūros knyga.
Susitikimo metu autorius papasakojo, kas paskatino imtis tokios temos.
Vilnius ką tik buvo tapęs NATO ir Europos Sąjungos sostine, buvo didžiulio optimizmo ir pakilimo laikas. Pradėjo susidurti ne tik Vakarų, bet ir Rytų žvalgybų interesai. Virė rimtos intrigos ir rimtos kovos. Autoriui teko šiek tiek prie to pasaulio prisiliesti – prie žvalgų slaptųjų tarnybų, agentų, netiesiogiai papasakotų istorijų. Ši tema pasirodė įdomi.
„Vilniaus gatvėse verda slapti geopolitiniai žaidimai ir mūšiai, apie kuriuos niekas nežino. Šis pasaulis pasirodė įdomus ir intriguojantis. Tad kilo mintis parašyti šnipų romaną, nes Lietuvoje apie tai mažai parašyta bei papasakoti savo kartos patirtį po Nepriklausomybės paskelbimo, atskleisti, kaip suvokėme to meto Vilnių“, – dalijosi mintimis M. Adomėnas. Noras parašyti knygą ir sukauptos žinios padiktavo knygos žanrą – šnipų trileris. Toks žanras suteikia dinamikos, skatina norą skaityti. Romano kūrimas užtruko maždaug 12 metų. 2018 m. autorius ėmėsi intensyvaus rašymo. „Šis romanas parašytas kaip vienas kūrinys, bet išleistas dviem dalimis“, – paaiškino M. Adomėnas.
Autoriaus pasirinktas romano pavadinimas „Moneta & labirintas“ susideda iš dviejų simbolių. „Moneta simbolizuoja pasirinkimą. Kai nežinai, ką pasirinkti – meti monetą. Ji reiškia istorijos momentą, kai gali pasirinkti vieną arba kitą. Istorija nėra iš anksto nulemta, tai yra ir žmonių pasirinkimas. Mes renkamės, kokią istoriją kursime“, – sako autorius. Knygos herojai rašo alternatyvios Lietuvos istorijos knygą, paima atskirus Lietuvos istorijos epizodus ir svarsto, kas būtų, jeigu būtų. Tai nėra tik žaidimas, bet noras pasakyti, kad istorija nėra nulemta, kad nuo mūsų sprendimų, pastangų priklauso, kuria kryptimi ji nueis. Knyga kalba apie tai, kad reikia žiūrėti į istoriją kaip į apsisprendimų laiką.
„Labirinte einama dviem kryptimis: kartais ieškoma centro ir tas centras sunkiai randamas. Tas kelias simbolizuoja paieškų ir tiesos kelią – tą daro žvalgas. Kitas simbolis – norint išeiti iš labirinto, reikia ieškoti prasmės gyvenime. Svarbu nepasiklysti, rasti tiesą. Šie simboliai nuolat pasirodo knygoje įvairiais pavidalais, o monetos įvaizdis svarbus abiejose dalyse“, – akcentavo autorius.
Knygoje pasakojama apie trijų pagrindinių veikėjų santykius, kurie ir yra siužeto pagrindas. Romanas narplioja išdavystės, ištikimybės, mokytojo ir mokinio santykį. Autorius atsiriboja nuo autobiografinių momentų, kuria savarankiškus veikėjus. Rusijos miestas, kuriame vyksta veiksmas, neegzistuoja. Autorius jį sukūrė iš nieko. Kai kuriose romane minimose vietose M. Adomėnas yra buvęs. Knygoje pasitelkta ir mistinė samprata. Jos vaidmuo dviprasmiškas. Anot autoriaus, karas Ukrainoje atskleidė, kad mistinė samprata, kuri remiasi senovine Trečiosios Romos istorija, gyva ir „Kremliaus galvose“. Pasak M. Adomėno, knyga yra ir apie tai, kaip neleisti, kad tokios teorijos mus užvaldytų, kaip išsaugoti sveiką protą.
Susitikimo metu autorius atsakė į susirinkusiųjų klausimus, pasidalijo mintimis apie šiandienos aktualijas. Atskleidė, kad nesitikėjo tokios knygos sėkmės, tačiau yra dėkingas atsitiktinumui ir tuo džiaugiasi.
Irena Jocienė
Trakų viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkė