Sukako 25 m. nuo tragiškų įvykių, kai 1991 m. liepos 31 d. paryčiui Medininkų pasienio poste buvo žiauriai nužudyti septyni jaunos Lietuvos valstybės pareigūnai: greitojo reagavimo rinktinės „Aras“ policininkai Mindaugas Balavakas ir Algimantas Juozakas, muitinės inspektoriai Antanas Musteikis ir Stanislovas Orlavičius, kelių policininkai Juozas Janonis ir Algirdas Kazlauskas. Sunkiai sužeistas policininkas Ričardas Rabavičius po dviejų dienų mirė ligoninėje. Vienintelis per Medininkų tragediją išgyvenęs muitininkas Tomas Šernas visam gyvenimui liko neįgalus. Stanislovas Orlavičius gimė Trakų rajone, Žaliosios kaime, Algirdas Kazlauskas – Vaikšteniuose.
Prano ir Jadvygos Kazlauskų šeimoje Algirdas buvo vyriausias vaikas, gimęs 1949 m. rugsėjo 1 d.,
todėl ir pirmasis tėvelių pagalbininkas ūkio darbuose bei prižiūrint jaunesnes sesutes ir brolį. Vaikšteniuose mokykla jau neveikė, todėl pėsčiomis du kilometrus kartu su kitais mokiniais keliaudavo į Klepočių pradinę mokyklą, o ją baigęs lankė už trijų kilometrų Lieponių aštuonmetę. Vilniaus profesinėje mokykloje įgijęs tekintojo specialybę, dirbo Vilniaus radijo matavimo prietaisų gamykloje. 1968–1970 m. tarnavo sovietinėje armijoje Kaliningrade. Grįžęs iš kariuomenės dirbo tekintoju Vilniaus „Elfos” įmonėje. Bet jį viliojo policininko darbas, todėl nuo 1972 m. pradėjo dirbti Vidaus reikalų sistemoje, iš pradžių – Vidaus reikalų ministerijos atskirame vyriausybinių pastatų apsaugos divizione policininku, vėliau – kelių policijos inspektoriumi. Įstojo į Vilniaus politechnikumą (dab. Vilniaus kolegijos Elektronikos ir informatikos fakultetas), kurį baigė 1977 m. Nuo 1987 m. dirbo Valstybinės automobilių inspekcijos (VAI) prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos inspektoriumi. Pareigingas, reiklus sau ir kitiems darbuotojas 1991 m. birželio 1 d. buvo paskirtas Kelių policijos valdybos vyresniuoju policininku.
Darbas pasienio poste buvo pavojingas. Tą lemtingą naktį, paprašytas draugo padirbti už jį, išvykdamas į darbą, sakė, kad tai bus jo paskutinė darbo diena. Algirdas Kazlauskas buvo vyriausias iš žuvusiųjų (41 m.), tvarkėsi dokumentus išeiti į pensiją. Kai netikėtai pasienio budėtojų vagonėlyje pareigūnus užpuolė sovietų ypatingosios paskirties milicijos būrio OMON smogikai, jie nespėjo net pasipriešinti, buvo nuginkluoti, suguldyti ant žemės ir nužudyti šūviais į galvą. Ant A. Kazlausko rankos sustojęs laikrodis rodė 3 val. 40 min. Šios žiaurios žudynės sukrėtė ne tik žuvusiųjų artimuosius, bet ir visą Lietuvą. Laidotuvių diena – rugpjūčio 3-oji – buvo paskelbta Gedulo diena. Žuvusieji atgulė Antakalnio kapinėse. Skaudžią netektį išgyveno jo žmona Nijolė, seserys Danutė ir Genė, jauniausias brolis Julius. Tėveliai jau anksčiau buvo palikę šį pasaulį, mama – palaidota vos prieš pusmetį. Nors Algirdas savo vaikų neturėjo, bet labai mylėjo seserų vaikus, kalbindavo ir žaisdavo su jais. Jam labai patiko muzika, kaime netrūko muzikantų, kurių melodijomis jis žavėjosi, todėl tėtis paaugliui nupirko akordeoną. Miklino piršus, kol gerai išmoko groti, vėliau pagrodavo ne tik namuose, bet ir jaunimo vakarėliuose, šokiuose. Pats buvo linksmas, draugiškas, geras tėvams, kaimynams ir draugams. 1991 m. po mirties Algirdas Kazlauskas buvo apdovanotas Vyčio kryžiaus I laipsnio ordinu.
Kaip ir kasmet, taip ir šiais metais, kartu su Prezidentūros, Seimo, Vyriausybės, ministerijų, departamentų vadovais ir pareigūnais, A. Kazlausko artimieji dalyvavo iškilminguose minėjimuose prie Medininkų memorialo ir žuvusiųjų pagerbimo ceremoniale Vilniaus Antakalnio kapinėse. Sesuo Genė teigė, kad prie brolio kapo su seserimi Danute uždegė 25 žvakutes, sudarydamos iš jų spalvų lietuvišką trispalvę. Algirdo žmona prieš du metus paliko šį pasaulį, brolis Julius išvykęs dirba Anglijoje. Artimuosius jaudina, kad iki šių dienų neįvykdytas teisingumas, nuteistas tik vienas omonininkas Konstantinas Michailovas.
Algirdas Kazlauskas prisimenamas, gerbiamas ir savo gimtinėje. 2006 m. liepos 29 d. minint 15-ąsias tragedijos metines, Vaikštenių kaime, netoli tėvų sodybos, buvo atidengtas ąžuolo kryžius Algirdui Kazlauskui atminti. Kryžius buvo pastatytas tėvų sodybos šeimininko Kazimiero Raklevičiaus iniciatyva, aptvertas tvorele, atnaujintas, prie jo žydi gėlės, uždegamos žvakutės.
Elena ŽILINSKIENĖ,
Trakų viešosios bibliotekos
Tiltų filialo vedėja