Trakiškė Danguolė Narkevičienė laukia balsavimo dokumentų, kuriuos jai teikia Lina Makauskaitė
Trečiadienį į Trakų visuomenės sveikatos centrą nusileido LSDP viršūnių desantas, nes rinkimai jau prasidėjo, ir būtinai reikalingas skubus kandidato į prezidentus ir į Europos Parlamentą Zigmanto Balčyčio prestižo palaikymas, balsų rinkimas, kai kurių nevykusių arba labai negražių sprendimų skaidrinimas. Salėje buvo susirinkę ne tik partijos bičiuliai, tačiau netrūko ir prašalaičių, tame tarpe – ir ,,Trakų žemės“ redakcijos, kurios pateikti klausimai kėlė tam tikras diskusijas ir nepatogumus. Juliaus Sabatausko ir Artūro Skardžiaus prašyta paaiškinti, kodėl socialdemokratai, arba ir visas Seimas, pasididino sau nurėžtus atlyginimus, o pensininkai liko prie suskilusios geldos. Kaip besistengė aiškinti J. Sabatauskas, ieškoti kaltininkų, Konstituciniame Seime, Prezidentūroje, teismuose jų nerado dėl tokio godumo. Jis nesistengė paaiškinti, kaipgi jie ruošėsi rinkimams i prezidento postą, Europos parlamentą, šitaip nuskriaudę Lietuvos Respublikos pensininkus. Neišgirdome žodžių ,,gėda“, ,,atsiprašome“ – visi kalti, tik ne jie. Toks yra ir kandidatas į prezidentus Zigmantas Balčytis – sėdintis ant dviejų kėdžių. Kodėl Seimas susikuria sau palankius įstatymus: jeigu Z. Balčytis nebus išrinktas prezidentu, jį vis vien išrinks į Europos Parlamentą…Pralaimėjusių juk nebūna! Tuo tarpu prezidentė dalia Grybauskaitė neieško išsigelbėjimo Europos Parlamente, ji drąsiai stoja į rinkiminę kovą, o pirmas turas rodo, jog rinkėjai, Lietuvos Respublikos piliečiai, ja pasitiki. A. Skardžius, kaip ir dera dzūkui, vardino visas būtas ir nebūtas prezidentės veiklos klaidas, ypač – dėl tarpvalstybinių santykių su Lenkija. Tiesa, A. Skardžius, būdamas Seimo nariu, melavo nemirksėdamas: kiek ko tariamai Lenkijai žadėjo Algirdas Brazauskas ir Valdas Adamkus, jis neprisiminė. Seimo narė Irena Šiaulienė pristatė neva savo ir Gedimino Kirkilo vardu pagal Varšuvos reikalavimus ir V. Tomaševskio skundus parengtą XXI – ojo amžiaus ,,graždanką” Lietuvai, ir kaip pagal ją turėtume rašyti asmenvardžius Lietuvos piliečių pasuose. P. Irena, istorijos mokslų daktarė, surado ,,Vyriausybės žinias”, kuriose nurodoma, jog 1920 – aisiais metais Kauno miesto gatvių pavadinimai lentelėse buvo rašomi lenkų, žydų ir lietuvių kalbomis. Tiesa, p. Irena nesakė, ar minėtaisiais metais tokios pat lentelės buvo Vilniuje…
Bėje, susitikime kalbėjo Trakų vidurinės mokyklos direktorius Marijonas Kuzborskis. Gražiai pakalbėjo apie jau pasibaigusius vargus, akredituojant mokyklą gimnazijai. Regina Tychanova klausė, kodėl pasuose ir asmens tapatybės kortelėse nėra nurodyta tautybė. Buvo atsakyta, kad tautybės nurodymas gali diskriminuoti kai kuriuos Lietuvos Respublikos piliečius. Be to, tautybė nurodoma kiekvieno asmens gimimo liudijime.
Nelengva būtų surašyti visus kitus dalykus, nes buvo dar kartą pabrėžta, kad lenkai, baltarusiai ir rusai nėra tautinės mažumos, o tik tautinės bendrijos. Lietuvoje yra dvi tautinės mažumos – karaimai ir totoriai -, neturintys savo tautinių valstybių. Apie tai kalbėjo Kovo 11 – osios Akto signataras, Trakų rajono tarybos narys Romualdas Rudzys.
Taigi kviečiame visus aktyviai dalyvauti gegužės 25 d. rinkimuose!
,,Trakų žemės“ inform.
Juozo Vercinkevičiaus nuotr.
