Gydytoja Neringa Vagulienė. Nuotr. asm. archyvo

Medikei Audronei buvo 55-eri metai, kai eilinės sveikatos patikros metu jos gyvenimas apvirto aukštyn kojomis. Plaučių vėžio diagnozė ir nuolatinės efektyvaus gydymo paieškos ne tik vargino, bet ir nedavė gerų rezultatų – liga progresavo. Moteris prisipažįsta, buvo laikas, kai galvoje sukosi pačios liūdniausios mintys ir atrodė, kad išeities jau nebėra. Tačiau lemtingas tyrimas atvėrė jai naujas galimybes, dėl kurių Audronė šiandien jaučiasi gerai, yra darbinga, džiaugiasi gyvenimu ir tiki, kad viltis yra. 

Medikui priimti savo diagnozę – ne mažiau sunku

Prieš maždaug šešerius metus moteris nejautė jokių simptomų, buvo darbinga, o bendrieji kraujo tyrimai – geri, tačiau atlikus plaučių rentgenogramą buvo pastebėtas pakitimas – 2 cm darinys kairiajame plautyje. Vėliau Audronei buvo diagnozuotas antrosios stadijos plaučių vėžys.

„Buvau darbinga, nejaučiau jokių simptomų. Gal kartais pajusdavau silpnumą ar padidėdavo prakaitavimas, bet penkiasdešimt penkerių pasitaiko jau įvairių su menopauze susijusių dalykų, tad nekreipiau į tai dėmesio. Negana to, nejutau jokio kosulio, neturėjau bronchito, jokių plaučių uždegimų, niekada nerūkiau“, – pasakoja pacientė.

Kai tyrimai parodė pakitimus, moteris kalbėjosi apie rezultatus su rentgenologu, diskutavo su kitais savo kolegomis, tačiau prisipažįsta, jog visą situaciją neigė – atsisakė patikėti, kad jai kažkas yra, juk jautėsi visiškai sveika. Tik patvirtinus diagnozę ir išgirdus, jog jai nustatytas plaučių vėžys, atėjo suvokimas ir, kaip ji sako „atrodė, lyg žemė pradėjo slysti iš po kojų“.

„Pati esu vidaus ligų gydytoja ir man ta diagnozė yra žinoma iš profesinės pusės. Esu mačiusi daugybę tokių pacientų po operacijų, chemoterapijos ir žinojau, kas gali nutikti vėliau. Manau, kad tai, jog esu medikė, man nepadėjo. Neklausiau savo pačios patarimų, kuriuos paprastai duodu pacientams. Buvo labai sunku patikėti ir priimti informaciją, kad man taip nutiko, galvoje sukosi galybė minčių – kas toliau, ką daryti, nejau išvis viskas baigta? Iškilo daug klausimų, tačiau turėjau susiimti ir kabintis į gyvenimą, net ir turint tokią diagnozę“, – prisimena moteris.

Išbandyti gydymo metodai nedavė rezultatų

Audronę prižiūrinti gydytoja pulmonologė Neringa Vagulienė pasakoja, kad 2016 m. pacientei nustačius IIA stadijos plaučių adenokarcinomą, buvo paskirta chirurginė operacija, o po jos – adjuvantinė chemoterapija, tačiau liga ir vėl atsinaujino.

„Po septynerių mėnesių plaučių vėžys išplito į tarpuplaučio, viršraktikaulinius ir kaklo limfmazgius. Vėliau vėl skyrėme chemoterapiją, po kurios tęsėme palaikomąjį gydymą angiogenezės inhibitoriumi, tai truko tris metus ir devynis mėnesius. Tada Audronei liga pradėjo progresuoti, skyrėme imunoterapiją, tačiau po septynerių mėnesių liga vėl plito. Didėjo ne tik tarpuplaučio bei kaklo limfmazgiai bet ir išryškėjo daugybinės metastazės kepenyse. Dėl navikinių masių spaudimo į stemplę, jai tapo sunku nuryti kietą maistą“, – gydytoja N. Vagulienė.

Naujas galimybes atvėrė naujos kartos tyrimas

Tuo metu Audronei buvo ketvirta ligos stadija – metastazės kaklo limfmazgiuose ir kepenyse. Kadangi vienas naujausių gydymo metodų – imunoterapija – nebuvo veiksmingas, gydytoja pasiūlė atlikti „FoundationOne®CDx“ išsamų vėžio genomo tyrimą.

„Atliekant išsamų vėžio genomo tyrimą, vienu metu ne tik ištiriami 324 su vėžiu susiję genai bei specifiniai jų pokyčiai, bet ir pateikiama informacija apie taikinių terapijos ir imunoterapijos skyrimo galimybę, vykdomus klinikinius tyrimus esant šių genų pokyčiams ir padeda priimti sprendimus dėl gydymo. Vėžio genomo tyrimai gali atverti naujas ir efektyvias gydymo galimybes, kas gali būti praleista standartiniais tyrimo metodais“, – pasakoja gydytoja.

Šio tyrimo metu pacientės navikiniame audinyje nustatyta reta ROS1 mutacija ir patikslintas gydymas – taikinių terapija ROS-1 inhibitoriumi, kuri yra veiksminga esant šiai mutacijai. Paskyrus gydymą, žymiai sumažėjo visi navikiniai dariniai bei išnyko rijimo sutrikimas. Audronei išplitusį plaučių vėžį pavyksta sukontroliuoti jau penkerius metus.

„Dabar aš jaučiuosi gerai – nebekankina smaugimo jausmas, nėra rijimo sutrikimų, galiu valgyti taip, kaip anksčiau. Vėl toleruoju fizinį krūvį, einu ir nedūstu, galiu lengvai užlipti laiptais. Vartoju vaistus ir kol kas viskas yra gerai, nežinau, kiek bus tas poveikis, bet šiandien tikrai džiaugiuosi, vėl turiu vilties“, – sako pacientė.

Reikalingas didesnis valstybės dėmesys

Gydymas pagal nustatytus biožymenis inovatyviais vaistais duoda puikių rezultatų, tačiau prieinamumas prie šių inovatyvių tyrimo ir gydymo galimybių šalyje yra menkas. Išsamus vėžio genomo tyrimas, kuris buvo atliktas pacientei, ir šiuo metu paskirti vaistai nėra kompensuojami valstybės.

Medikės teigimu, Lietuvoje neabejotinai reikalingas geresnis inovatyvių tyrimo ir gydymo galimybių prieinamumas. Tai yra esminis žingsnis, siekiant reikšmingai pagerinti sergančiųjų išplitusiu plaučių vėžiu išgyvenamumą.

„Išsamus plaučių vėžio genomo tyrimas padeda priimti klinikinius sprendimus dėl plaučių vėžiu sergančių pacientų gydymo. Tikslinis gydymas, atsižvelgiant į nustatytus genetinius pokyčius navikiniame audinyje duoda puikių gydymo rezultatų, kaip ir Audronės atveju. Tačiau šiandien išsamaus plaučių vėžio genomo ištyrimo prieinamumas yra ribotas, o ir ne visas tikslinis gydymas sergantiesiems plaučių vėžiu yra prieinamas“, – sako gydytoja N. Vagulienė.