Praėjo beveik metai nuo to momento, kai Rusijos pradėtas karas Ukrainoje negrįžtamai pakeitė tūkstančių žmonių gyvenimus. Viena jų – vaistininkė iš Ukrainos Tetiana Shamara, kuri, bėgdama nuo karo, prieglobstį rado Lietuvoje. Moteris pasakoja apie profesinį kelią gimtojoje šalyje iki karo ir naujai susikurtą gyvenimą Lietuvoje, kuriame daug pirmųjų kartų – tarp jų ir pirmoji nuo karo bėgančiai ukrainietei Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos išduota lietuviška vaistininko praktikos licencija.

„Esu Tetiana – 48-erių moteris, kuri gimė ir užaugo Ukrainoje, Černihivo mieste, o šiandien gali džiaugtis didžiausiu turtu – 10-ties metų dukryte Katerina. Iki karo mėgau darbuotis sode, aktyviai leisti laisvalaikį, keliauti, dirbau vaistinės vedėja. Kelias iki šių pareigų buvo ilgas: būdama 15-kos įstojau į Medicinos mokyklos farmacijos fakultetą, kuriame studijas baigiau 1992 metais, ir  pradėjau dirbti gamybinėje vaistinėje. Po 6-erių metų įstojau į Charkivo farmacijos akademiją, kurioje studijavau iki 2003-iųjų, o vėliau dar metus skyriau internatūrai, kad galėčiau įgyti vaistininko licenciją. Visą mokymosi laiką nepertraukiamai dirbau vaistinėje, kad įgaučiau kuo daugiau profesinės praktikos. Vaistinės vedėja tapau 2009-iais, kai baigiau dar vienus reikalingus mokslus, ir ja dirbau iki karo“, – pasakoja Tetiana.

Moteris tęsia, kad pasirinkti šią profesiją įkvėpė teta ir vyresnė sesuo, kuriuos taip pat buvo vaistininkės. Vaikystėje Tetiana daug laiko praleisdavo jų darbe, stebėdama, kaip gaminami ir pakuojami vaistai, o labiausiai įsiminė vaistinės kvapą, kurį skleidė jos įsivaizduojama „vaistinės dvasia“.

Pradėjo nuo vaistinės asistentės pareigų

Tetiana pasakoja, kad bėgdama nuo karo, atsidūrė Klaipėdoje, kur jau gyveno jos giminaičiai. Tik atvykusi į Lietuvą, apie darbą vaistinėje iš pradžių ji net negalvojo, nes buvo įsitikinusi, kad bus sunku gauti Ukrainoje įgyti diplomo pripažinimą ir neramino kalbos barjeras. Tačiau norėdama kuo greičiau įsilieti į gyvenimą svečioje šalyje ir joje tęsti savo profesinį kelią, moteris pradėjo darbo paieškas farmacijos srityje.

„Pirmojo darbo pasiūlymo ir kvietimo į pokalbį sulaukiau iš „Camelia“ vaistinių tinklo. Klaipėdos regiono vadovas supažindino su darbo galimybėmis ir vaistinės asistentės pareigomis – visa tai man tiko, tad nieko nelaukdama, priėmiau pasiūlymą ir darbą pradėjau 2022 m. gegužę. Pirmoji mano darbo vieta buvo Mažvydo gatvėje įsikūrusi vaistinė – ne tik didelė, graži, turinti platų asortimentą vaistinė, bet ir puiki vieta mokytis su itin draugišku kolektyvu, kuris padėjo kiekviename žingsnyje“, – pasakoja Lietuvoje naują gyvenimą susikūrusi ukrainietė.

Vėliau moteris darbą tęsė kitose Klaipėdos vietose įsikūrusiose vaistinėse ir tai tik sustiprino jos pirmąjį įspūdį. Tetiana sako esanti tikra, kad „Camelia“ suteikiamos geros darbo sąlygos dėl itin palankaus požiūrio į darbuotoją, o šio tinklo vaistinėse dirbantys žmonės yra labai malonūs ir visada pasiruošę padėti.

Nusprendė siekti daugiau

Tetiana teigia, kad sukaupusi darbo vaistinės asistente patirtį, nusprendė siekti daugiau. Ji kreipėsi į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą (VVKT) su užklausa, kokių veiksmų reikėtų imtis, norint įgyti vaistininko praktikos licenciją. Taip prasidėjo beveik pusę metų trukęs procesas.

„Gegužės pabaigoje pateikiau šiai valstybinei institucijai reikiamus dokumentus. Pirmiausia ji siuntė užklausą į Ukrainą, siekdama gauti patvirtinimą apie joje įgytą išsilavinimą. Vėliau abu Lietuvoje veikiantys universitetai, kurie rengia visuomenės sveikatos priežiūros specialistus, įvertino mano įgytą išsilavinimą ir tai, kiek kreditų trūksta tam, kad galėčiau Lietuvoje įgyti vaistininko praktikos licenciją. Pirmasis atsakymą pateikė Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, kuris pasiūlė laikyti specialiai man paruoštą testą, kad būtų įvertintos reikiamos žinios iš trūkstamų studijų dalykų. Nieko nelaukdama, priėmiau šį pasiūlymą“, – aiškina ukrainietė.

Universitetas nurodė, kad egzaminas laukia rugsėjo viduryje ir suteikė visą savarankiškam mokymusi reikalingą medžiagą. Pasiruošimą egzaminui pradėjusi liepą, Tetiana stropiai mokėsi iki pat egzamino dienos – rugsėjo 13-oios. Ji pripažįsta, kad procesas buvo sunkus, nes medžiaga buvo lietuvių kalba, tad teko mokytis su vertėjo pagalba ir visą laisvą laiką skirti žinių gilinimui, tačiau ji turėjo užsibrėžtą tikslą ir atkakliai ėjo jo link.

„Egzaminą sudarė 100 specialiai man paruoštų klausimų – džiaugiuosi, kad mokymosi procesas davė vaisių ir aš jį išlaikiau. Universiteto dėstytojas pasidžiaugė, kad esu pirmoji ukrainietė Lietuvoje, laikiusi egzaminą vaistininko licencijai įgyti, kuriai viskas pavyko puikiai. Išlaikius egzaminą, reikėjo dar šiek tiek palaukti, kol bus išduota licencija. Vaistininke „Camelia“ tinkle pradėjau dirbti nuo lapkričio 1-osios“, –  pasakoja optimizmu spinduliuojanti Tetiana.

Kviečia nebijoti sunkumų

Moteris sako, kad šiuo metu sunkiausia darbo dalis yra klientų konsultacijos lietuvių kalba. Nors moteris jau pramoko vietinę kalbą ir ją supranta, tačiau nori kalbėti dar geriau, kad galėtų suteikti aukščiausio lygio farmacinę paslaugą. Tad ji ir toliau lanko lietuvių kalbos kursus bei stengiasi kiekvieną dieną kuo daugiau kalbėti lietuviškai.

„Nors vis dar tenka susidurti su sunkumais ir kalbos barjeru, džiaugiuosi, kad atvykusi į Lietuvą nusprendžiau ieškoti galimybių dirbti mėgstamą darbą. Esu dėkinga ne tik savo užsispyrimui, bet ir vaistinių tinklui, kuris patikėjo manimi, pasiūlydami darbo vietą bei padėjo gilinti profesines žinias“, – teigia ukrainietė.

Šiandien dirbdama tai, kas jai patinka svečioje šalyje, moteris pataria kitiems tikėti savimi, neprarasti vilties ir drąsiai eiti į priekį, nepriklausomai nuo to, kokios yra aplinkybės.

Šiandien „Camelia“ vaistinių tinkle dirba 11 ukrainiečių ir beveik visi jie turi farmacinį išsilavinimą įgytą gimtojoje šalyje. Vaistinių tinklas skatina farmacijos specialistus iš Ukrainos siekti lietuviškos vaistininko praktikos licencijos ir sudaro tam visas sąlygas: apmoka su licencijos įgijimu susijusius kaštus, kuria vidinį ukrainiečių tinklą, kur jie dalinasi savo lietuviškos vaistininko licencijos įgijimo patirtimi, padeda vienas kitam. Dar keletas čia dirbančių ukrainiečių jau turi paskirtą egzamino datą. Atkaklumas ir profesionalumas įrodo, kad tikrai bus galima pasidžiaugti dar ne viena sėkmės istorija bei naujais farmacijos specialistais, kurių šiai dienai Lietuvoje taip trūksta.