Kleb. kun. Rimas Kalmatavičius kartu su Trakų, Senųjų Trakų ir Lentvario parapijiečiais. Zofijos Abucevič nuotr.
Ankstų sekmadienio rytą tikintieji iš kelių parapijų rinkosi prie Trakų parapijos namų. Nors smarkiai lijo, tačiau tai negąsdino: beveik 70 Trakų, Senųjų Trakų ir Lentvario parapijiečių susiruošė į Naująjį Daugėliškį, į titulinius Šv. Joakimo ir Onos atlaidus.
Birželio mėn. kunigas R. Kalmatavičius, 9 metus tarnavęs Dievo garbei ir žmonių gerovei Trakų krašte, buvo paskirtas tarnauti į N. Daugėliškio, Paringio ir Kačergiškės parapijas. Kai birželio 27 d. jis laikė paskutiniąsias šv. Mišias Trakų bazilikoje, parapijiečiai jau puoselėjo planus aplankyti jį naujoje tarnystės vietoje. Tikinčiuosius į šią piligriminę kelionę pakvietė ir organizacinius klausimus sprendė Trakų parapijos Gyvojo Rožinio maldos grupės koordinatorė Milda Audarienė ir Senųjų Trakų bendruomenės koordinatorė Zofija Abucevič. Organizatorės pakvietė piligriminę kelionę pradėti malda: kelionę pavedėme Dievui, kalbėjome Gailestingumo vainikėlį, meldėmės į keliautojų globėją šv. Kristoforą.
Daugelis į šiuos kraštus vyko pirmą kartą, tad buvo įdomu pasidairyti pro autobuso langus: stebėjo Pabradės ir Švenčionių gatves, smalsavo, kokių bažnyčių bokštus mato, grožėjosi sodria žalia miškų spalva ir gelsvų javų laukais bei atsidusdavo, kai lietaus lašai smarkiau belsdavo į autobuso langų stiklus. Tarp mūsų buvo ir kilusių iš šių kraštų. Tad pažįstantys šias vietoves paaiškindavo, kur koks kelias ar takelis nuveda, kas ten įdomaus ir kokius prisiminimus tos vietovės sukelia. Iki N. Daugėliškio dvi valandas trukusi kelionė neprailgo.
N. Daugėliškio medinę šv. Joakimo ir Onos bažnyčią pamatėme iš tolo: pastatyta ant kalnelio, tokia didinga šiame mažame ir jaukiame mietelyje. Mus pasitiko naujasis šios parapijos klebonas, tačiau mums, trakiečiams, gerai pažįstamas ir mūsų mylimas kunigas Rimas Kalmatavičius, mieli Daugėliškio parapijiečiai, o dangus nors ir nebuvo vasariškai žydras, tačiau negąsdino sunkiais lietaus debesimis: buvo maloniai vėsu, pro debesis švietė saulė.
Šv. Mišias koncelebravo Vlniaus Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios vikaras Aleksandr Gaičauskas ir klebonas Rimas Kalmatavičius, talkino klierikas Robert Gaičauskas. Šv. Mišių pabaigoje – Švč. Sakramento adoracija ir procesija.
Po iškilmingų šv Mišių šventoriuje vyko tradicinė šventė „Šventa Ona – duonos ir vasaros gėrybių ponia“. Susirinkusius sveikino Ignalinos savivaldybės tarybos narė Marijona Lukaševičienė ir parapijos klebonas Rimas Kalmatavičius. Šventės organizatoriai džiaugėsi gausiai į atlaidus susirinkusiais vietiniais gyventojais ir svečiais. Buvome pagerbti ir mes, piligrimai iš trijų Trakų krašto parapijų: įteikti Oninių atminimo medaliai ir šviežia duonelė. Vėliau vyko koncertas, kuriame skambėjo vietinių saviveiklininkų ir svečių Violetos Cvirkaitės ir Maksimo Bendelston atliekamos dainos. Ūkininkai Algirdas, Lina ir Stasys Cicėnai vaišino skaniu plovu, bendruomenė – šventinta pačių kepta duona. Šventės metu buvo pasveikintos Onos ir Onutės: joms buvo įteikti atlaidų atminimo medaliai ir įvairiaspalvės lauko gėlių puokštelės. Linksmos dainos, malonūs daugėliškiai kūrė džiugią šventės nuotaiką.
Po šventės smagu buvo drauge pasivaišinti ir pasilinksminti parapijos namuose, kur dviejose salėse buvo gausiai padengti stalai, o svarbiausia – mus priėmė, mums grojo akordeonu ir skambino gitara, mus kalbino ir vaišino Indrė Gruodienė ir kitos aktyvios ir mielos N. Daugėliškio bendruomenės narės.
Vėliau aplankėme Daugėliškio krašto bendruomenės namus ir muziejų. Daugėliškio krašto bendruomenės pirmininkė Indrė Gruodienės su meile papasakojo apie bendruomenės įsteigtą, turtinamą ir puoselėjamą muziejų, apie vykdytus ir planuojamus projektus. Mažame miestelyje mes pasivaikščiojome gražiai tvarkomomis gatvelėmis, pasigrožėjome tarptautinio plenero dalyvių puoštomis muziejaus langinėmis, atspindinčiomis miestelio istoriją, apžiūrėjome paminklą, skirtą miestelio 500 metų jubiliejui ir nusifotografavome.
Pasivaikščioję po N. Daugėliškį, išvažiavome į Paringius. Paringio Švč. Jėzaus Širdies koplyčioje kunigas R. Kalmatavičius papasakojo šios koplyčios istoriją, apie tai, kaip jis vaikystėje vykdavo į Dešimtosios atlaidus. (Taip vietinių vadinami Švč. Jėzaus Širdies atlaidai, nes vyksta dešimtą savaitę po Šv. Velykų). Koplyčioje Švč. Jėzaus Širdies paveikslo votai liudija Dievo stebuklus, o zakristijonas Bronius Bukauskas jautriai liudijo, kokias jis, jo žmona ir kiti tikintieji patyrė Dievo Malones. Klierikas Robert pakvietė pasimelsti Švč. Jėzaus Širdies litaniją ir maldas Dievo garbei lietuvių ir lenkų kalbomis.
Atsigaivinę šaltinio, esančio šventoriuje, vandeniu, tęsėme kelionę į Mielagėnus, į gimtąją kunigo Rimo Kalmatavičiaus parapiją. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas Marijonas Savickas jau seniai tarnauja šiame krašte. Jis papasakojo bažnyčios istoriją, su pagarba kalbėjo apie šio krašto žmones ir sunkius pokario metus. Bažnyčios pastatas mums pasirodė panašus į Vilniaus arkikatedrą, tačiau klebonas didžiuodamasis patikino, kad ši bažnyčia yra pastatyta anksčiau. Klebonas Marijonas labai pagarbiai pasakojo ir apie talentingą Lietuvos žemės sūnų, šiuose kraštuose kūrusį dailininką, gydytoją, grafiką, skulptorių, Vincentą Smakauską, kurio paveikslai puošia bažnyčią. Didžiuodamasis kunigas paminėjo tai, kad Sankt Peterburgo restauratoriai sakę, kad Mielagėnų bažnyčią puošiantys paveikslai nepadarytų gėdos ir Ermitažui. O apie patį kleboną Marijoną daug pasako jo darbai: Mielagėnuose įsteigė Pal. J. Matulaičio parapinius globos namus, jais rūpinasi, jo rūpesčio ir pastangų dėka atstatyta sudegusi Ceikinių bažnyčia.
Apsilankę naujoje dar medžiu kvepiančioje Ceikinių Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčioje, čia pasimeldę asmeninėmis intencijomis, kunigo R. Kalmatavičiaus palaiminti, pasukome namo, į Trakus. Kelionė į namus, dalinantis įspūdžiais, neprailgo: džiaugėmės, kad pažinome šį Ignalinos kraštą, kuriame gyvena tokie malonūs žmonės, kad taip šiltai priėmė, kad aplankėme net keturias skirtingas gražias ir jaukias bažnyčias.
Džiaugiamės parapijomis ir parapijiečiais, kuriose paskirtas tarnauti kunigas Rimas, lydėjęs mus lankant Ignalinos krašto bažnyčias. Džiaugiamės tuo, kad pajutome šių žmonių bendrystę ir džiaugiamės jų kuriamais ateities planais.
Padėkoję Dievui už patirtas malones, greitai pasiekėme Trakus.
O į autobuso langų stiklus vėl barbeno smulkus lietutis …
Ona Toločkaitė
