Atostogų metu vaikai ir paaugliai kur kas daugiau laiko praleidžia internete ir daugelis vyresnių mokinių lieka vieni namuose. Tad labai svarbu jiems priminti, kodėl ir kokių taisyklių būtina laikytis virtualioje erdvėje, bendraujant, žaidžiant žaidimus, žiūrint filmus ir pan.
Pavojingos situacijos internete
„Šalia visų reikalingų ir smagių dalykų, kuriais galime naudotis internete, čia daug ir pavojų – netinkamos ar žalingos informacijos, kontaktai su nepažįstamais žmonėmis, asmeninių duomenų nutekėjimas. Be to, nemalonūs susidūrimai ar patekimas į pavojingas situacijas internete gali įvykti greičiau nei realiame gyvenime ir tai nepriklauso nuo vaiko amžiaus. Ikimokyklinukas gali lengvai susidurti su ta pačia informacija, kurią randa paauglys ar suaugęs”, – pabrėžia Paramos vaikams centro programos „Vaikystė be smurto“ vadovė, psichologė Ieva Daniūnaitė.
Itin dažnai kyla rizika, kad vaikai ir paaugliai atskleis asmeninę informaciją ar duomenis: vardą, pavardę, namų adresą, prisijungimų slaptažodžius, nes jiems gali būti sunku suprasti realaus ir virtualaus pasaulio skirtumus, taip pat kitų žmonių ketinimus. Tad labai svarbu su vaikais labai konkrečiai aptarti, kokia informacija galima dalintis, o kokia ne, pasikalbėti apie įvairias situacijas, pavyzdžiui, kaip jie reaguotų, jeigu kas nors prašytų vieno ar kito dalyko.
„Informacijos ir asmeninių duomenų dažniausiai prašo nepažįstami žmonės, tačiau reikėtų ne tik drausti bendrauti su jais, bet ir aptarti situacijas, kuriose nepažįstami gali kalbinti ir kaip tada geriausia reaguoti. Dažnai vaikai atsako į nepažįstamųjų žinutes, nes stengiasi elgtis mandagiai arba nežino, ką tokiu atveju daryti. Su nepažįstamais dažniau bendrauja vieniši, draugų ir palaikymo neturintys paaugliai“, – atkreipia dėmesį vaikus, paauglius ir tėvus konsultuojanti psichologė.
Dar keli dalykai, su kuriais vaikai ir paaugliai gali susidurti – tai prašymas atsiųsti nuogo kūno nuotraukų, taip pat pornografinis turinys, patyčios ir smurtas prieš patį vaiką ar kitą žmogų.
Kaip atpažinti, kad elgesys internete nederamas?
Susidūrimas su amžiaus neatitinkančia informacija, seksualiu turiniu ar smurtu, gali vaikus ir paauglius paveikti taip pat kaip susidūrimas su grėsmėmis realiame gyvenime. Pasak I.Daniūnaitės, tai gali labai sutrikdyti, sukelti didelį nerimą, baimę, gėdą, pasišlykštėjimą. Šie jausmai gali skatinti vaikus užsisklęsti, jie gali nedrįsti papasakoti apie pavojingą situaciją suaugusiems.
„Vaikas gali bijoti, kad juo nusivils ar išbars. Tad labai svarbu, kad tėvų ir kitų besirūpinančių suaugusiųjų elgesys būtų padrąsinantis vaiką papasakoti apie savo patyrimą. Taip pat svarbu, kad suaugusieji būtų atidūs vaiko savijautai ir pastebėtų, jei vaikas tapo neramus, užsisklendęs ar prislėgtas, nes tai gali rodyti, kad jis susidūrė su smurtu ar kita skaudžia situacija“, – sako Paramos vaikams centro psichologė.
Dažnai vaikams ir paaugliams sunku atpažinti, kad tam tikras elgesys yra nederamas, todėl reikėtų juos mokyti pasitikėti ir remtis savo jausmais bei pojūčiais – jeigu vaikas jaučiasi nemaloniai, vadinasi, kito žmogaus siunčiama informacija ar prašymai yra netinkami.
Taip pat tėvai turėtų nuolat domėtis, ką vaikas veikia internete – kas jam patinka, sekasi, kas įdomu, ką naujo sužinojo, su kuo bendravo, kokiuose puslapiuose lankėsi. Tai turėtų būti nuoširdus domėjimasis, o ne tardymas. Jeigu vaikas galvoja, kad tėvams nerūpi ar nepatinka, kad jis naudojasi internetu, ar kad vis tiek bus išbartas, gali vengti pasakoti, ką veikia prie ekranų.
Apie netinkamą elgesį svarbu pranešti
Svarbu prisiminti, kad suaugusiojo elgesys yra vaikui pavyzdys. „Turime stebėti, kaip mes patys elgiamės internetinėje erdvėje – kokias nuotraukas keliame, kokius komentarus rašome, kiek ir kam atskleidžiame savo duomenis, ar pranešame apie pastebėtą netinkamą turinį. Ypatingai svarbi ir techninė pusė. Vaiko ir paauglio naudojamuose įrenginiuose turi būti įdiegtos saugumo ir turinio kontrolės programos. Programėlės turi būti įdiegiamos su vaiko žinia, paaiškinant kodėl jos reikalingos“, – rekomenduoja I.Daniūnaitė.
Kitas svarbus dalykas, kurio kalbantis su vaikais ir paaugliais derėtų nepamiršti – padrąsinti vaiką kreiptis pagalbos, kai jis pastebi nemalonių dalykų ar susiduria su netinkamu elgesiu internete. O suaugusiems sužinojus apie netinkamą turinį ar smurtą prieš vaiką, reikėtų pasitarti su patikimu artimuoju, mokyklos ar darželio specialistais, su psichologu „Tėvų linijoje“ (nemokamas numeris 8 800 900 12). Apie netinkamą elgesį internete galima informuoti puslapiuose www.draugiskasinternetas.lt arba www.svarusinternetas.lt.
Paramos vaikams centras nuolat teikia psichologinę pagalbą smurtą patyrusiems vaikams ir jų šeimoms. Pagalbos teikimą remia LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Aktyvių piliečių fondas, Europos komisija.
Apie Paramos vaikams centrą
Tai nevyriausybinė organizacija, nuo 1995 m. teikianti psichologinę, socialinę, teisinę pagalbą šeimoms ir vaikams, išgyvenantiems psichologinius sunkumus. Vykdomos programos: „Big Brothers Big Sisters“, „Antras žingsnis“, „Vaikystė be smurto“, „Pozityvi tėvystė“, „Tėvų linija“.
