Žiema šiemet padovanojo puraus sniego, nors žvarbūs vėjai su lietumi lankė Lietuvą, o ankstyvas Perkūnas su žaibu jau sausyje dundėjo. Sausio 25 dieną Aukštadvario regioninio parko direkcija su Trakų rajono jaunimo turizmo ir laisvalaikio centru, VĮ Valstybinės miškų urėdijos Trakų regioniniu padaliniu bei Užuguosčio, Vyšniūnų bibliotekomis, Aukštadvario, Onuškio Donato Malinausko gimnazijomis kvietė į viduržiemio renginį, nes rūpėjo išsiaiškinti, ar bunda gamta, koks vėjas pučia, ką veikia gražuolis barsukas.
Didelis būrys gamtininkų, lietuviškų papročių tėsėjų rinkosi Strėvos automobilių stovėjimo aikštelėje, čia VĮ Valstybinės miškų urėdijos darbuotoja Gintarė Karelina moksleiviams padovanojo leidinius apie miškus. Sulaukę Dzūkijos laukų dainiaus Vytauto Babravičiaus su žmona Nijole, į renginio vietą pulku žygeivių lydimi keliavome pėsčiomis. Pakeliui stebėjome gamtą, ieškojome žvėrių paliktų ženklų, spėliojome apie būsimus metų orus. Patyręs miškininkas Darius Usctila ir žygio vadovė Rita Balsevičiūtė pristatė žygeiviams paliktus gyvūnų pėdsakus, tačiau barsuko pėdsakų neaptikome.
Prie Strėvos piliakalnio barsuką žadinti suskato Onuškio Donato Malinausko ir Aukštadvario gimnazijų moksleiviai skambiomis dainomis apie vilkelį, kiškelį, kuoselą ir juodą baroną. 2022-uosius metus LR Seimas paskelbė gyvūnų gerovės metais. Ta proga moksleiviai, vadovaujami jaunųjų miško bičiulių būrelio vadovių Česlovos Pociūnienės, Almos Žukauskienės, mokytojos Nijolės Česnulevičienės, Aldonos Stankevičienės bei kitų dalyvių, papuošė gyvūnams vaišių medį. Rasa Žvirblienė su Živile Višniauskiene paruošė viktoriną „Gamta bunda“. Dalyviai buvo klausinėjami, ką žino apie viduržiemio orų spėjimus, gyvūnų elgesį. Už teisingus atsakymus Trakų rajono jaunimo turizmo ir laisvalaikio centro darbuotojos mokiniams padovanojo rašymo priemonių ir paragino užrašinėti išgirstą senolių išmintį.
Renginio vedėja Rita Balsevičiūtė pasakojo apie archajišką viduržiemio šventę, kuri buvo švenčiama patekėjus trečiajai žiemos mėnulio jaunačiai. Jau XVI a. tokią šventę aprašė J. Lasickis. Garsus mitologas, kilęs iš Prienų, A. J. Greimas viduržiemio šventę tapatina su „kumeliuko krikštynomis“. Per šią jaunimo puotą merginos iš kanapių, aguonų, žirnių sėklų, jas sumaišę su medumi, gamino apvalius apeiginius pyragėlius „kamukus“, kuriais vaišino vaikinus, tikėdadamos ištekėti. Gamino ir specialų gėrimą „cvikiną“ – juo vaišino vaikinus.
Renginio dalyvė Nijolė Babravičienė, remdamasi istoriniais šaltiniais, pagamino „kamukus“, kuriais visus pavaišino. Dzūkišką barščių sriubą pagal senelės receptą išvirė Eimis Zdanevičius. Pasistiprinę ir užkopę ant Strėvos piliakalnio, apžvelgėme gamtos grožybes, bandėme apibūdinti ateinančius orus. Diena buvo ūkanota, lietaus ir vėjo nebuvo. Vadinasi, barsukas pasivaikščiojo, savo šešėlio neišsigando ir namo parėjęs ilgai nemiegos. Pavasaris jau arti. Javų derlius būsiąs geras. Vaidai ir sumaištys tarp žmonių nurimsią. Vyrai malkų nekapojo, užtai „karajedai“ medienos negrauš, o mūsų auksarankės moterys vilnų nekaršė, neverpė, todėl ir kandys puošniausių drabužių nesukapos.
Gamtoje laikas bėga kaip vanduo, nors didelio noro nebuvo, sugrįžome į Strėvos automobilių stovėjimo aikštelę. „Eik, Laimele laimingo,“ – dainos žodžiais atsisveikinome ir baigėme smagų gamtos renginį. Šurmuliuojantys moksleiviai teigė pasiilgę tokių pažintinių renginių. „Nei sniegas, nei lietus mums nesutrukdys padirbėti ir pabūti gamtoje“, – taip savo įspūdžius išreiškė moksleivis Igoris.
Baigdamos rašyti paskutines eilutes, raginame ateityje visus, neabejingus mūsų gamtai, papročiams prisidėti prie mūsų veiklos.
Rita Balsevičiūtė, Česlova Pociūnienė
Č. Pociūnienės nuotraukos
