Iš 34 naujų rūšių, kuriomis Europos Komisija siūlo papildyti vadinamąjį ES invazinių rūšių sąrašą, tik kelios  aptinkamos natūralioje Lietuvos gamtoje, tačiau dėl klimato kaitos ir gebėjimo prisitaikyti, konkuruoti su vietinėmis rūšimis, sunku prognozuoti, koks galėtų būti neigiamas poveikis biologinei įvairovei joms pradėjus plisti.

„Iš siūlomų į ES invazinių rūšių sąrašą mūsų gamtoje gyvena buksmedinis ugniukas – visoje Europoje sparčiai plintantis vabzdys, o kūdrose, tvenkiniuose kartais auginama juodoji katžuvė, kuri gali paplisti ir natūraliuose vandens telkiniuose. Yra informacijos apie apskritalapio smaugiko plitimą gamtoje, tačiau  moksliniai duomenys dar renkami“, – sako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyr. specialistė Laura Janulaitienė.

Ministerija šiuo metu renka informaciją apie siūlomų įrašyti į ES invazinių rūšių sąrašą rūšių galimą poveikį šalies biologinei įvairovei, ekonomikai (ypač dėl laikomų, veisiamų, parduodamų rūšių) ar žmogaus sveikatai, ir visas suinteresuotas visuomenės grupes – gyventojus, įmones, įstaigas, organizacijas – kviečia iki spalio 11 d. pateikti turimą informaciją el. paštu laura.janulaitiene@am.lt.

Surinkus šiuos duomenis, metų pabaigoje bus  parengta Lietuvos pozicija ir pagal ją balsuojama EK organizuojamame Invazinių rūšių komitete. Mūsų šalis yra įsipareigojusi valdyti visų svetimų rūšių, kurios įrašomos į ES invazinių rūšių sąrašą, naudojimą ir plitimą, atsižvelgusi į bendrą visų valstybių narių sprendimą.

Tarp  siūlomų įrašyti rūšių yra augalų, žinduolių, paukščių, vabzdžių, roplių, moliuskų, žuvų, varliagyvių ir kitų grupių atstovų. Tarp jų – kaip augintiniai laikomos paprastoji karališkoji gyvatė, naguotoji rupūžė, vandenynuose gyvenanti liūtažuvė, Skandinavijoje ir Pietų Europoje plintantis kanadinis bebras, gėlo vandens žuvys – juodoji ir paprastoji katžuvė. Visą šių rūšių sąrašą galima rasti čia, o jų rizikos vertinimus – EK svetainėje

EK siūlo įtraukti naujas rūšis į šį sąrašą, atsižvelgusi į naujosios ES Biologinės įvairovės strategijos iki 2030 m. siekį, kad Europos biologinė įvairovė per artimiausią dešimtmetį pradėtų atsigauti, taip pat siekdama kovoti su pagrindiniais biologinės įvairovės nykimo veiksniais, tarp kurių yra ir invazinės svetimos rūšys.

ES invazinių rūšių sąrašas pirmą kartą sudarytas 2016 m. Į jį įrašomos svetimžemės rūšys, kurios, remiantis moksliniais duomenimis, yra paplitusios arba gali plisti ES teritorijoje ir, tikėtina, galėtų daryti didelį neigiamą poveikį biologinei įvairovei, ekosistemų funkcijoms bei žmonių sveikatai ar ekonomikai. Sąrašas papildytas naujomis rūšimis 2017 m. ir 2019 m., jame šiuo metu yra 66 augalų ir gyvūnų rūšys.

Informaciją apie ES invazinių rūšių sąrašą ir į jį įrašytų rūšių naudojimo reglamentavimą Lietuvoje galima rasti Aplinkos ministerijos svetainėje.