Julia M Cameron / Pexels nuotr.
Vis daugiau dėmesio skiriant darbuotojų emocinei gerovei, šiuolaikiniai verslai gręžiasi į savanorystės iniciatyvas ir įsitraukimą į bendruomenių gyvenimą. Naujausi psichologiniai tyrimai pabrėžia tokios veiklos naudą: ji gerina psichikos sveikatą, didina atsparumą stresui, taip pat mažina įvairių susirgimų riziką. Gruodžio 5-ąją minint Tarptautinę savanorių dieną, ekspertai dalijasi įžvalgomis, kaip savanorystė gali tapti svarbia priemone darbuotojų gerovės užtikrinimui bei darbo kultūros stiprinimui.
Savanorystės ištakos siekia ne vieną šimtmetį atgal, tačiau koordinuotos savanorystės organizacijos ėmė rastis tik XIX amžiaus pabaigoje. Pavyzdžiui, organizacija „Raudonasis kryžius“ buvo įsteigta ginti karinių konfliktų aukų orumą bei gyvybes po to, kai jos įkūrėjas Henry Dunantas atsitiktinai tapo žiauraus mūšio Italijoje liudininku.
Žvelgiant į pastarąjį šimtmetį, galima pastebėti, kad savanorystė visada tapdavo ypač aktuali karinių konfliktų, etninių neramumų, gamtos stichijų, žmogus veiklos sukeltų katastrofų atvejais. Savanorystė yra brandžių bendruomenių savybė susitelkti, kai didžiąją visuomenės dalį paliečia negandos. Ryškiausi pastarųjų metų savanorystės pavyzdžiai yra įvairios iniciatyvos COVID-19 pandemijos metu ir pagalba kariaujančiai Ukrainai.
Visgi savanoriškos veiklos siekiant susitelkti ir padėti kitiems yra siejamos ne tik su didelėmis nelaimėmis, bet ir įsitraukimu į bendruomenių gyvenimą ir tampriais socialiniais ryšiais. Savanorystė yra sveikų organizacijų kultūros dalis, prisidedanti prie vertybių formavimo ir jų puoselėjimo.
Pietų Kalifornijos universiteto (JAV) 2021 m. atliktas tyrimas atskleidė, kad darbuotojai, dalyvaujantys įmonės savanoriškoje veikloje, patyrė mažesnį stresą ir didesnį pasitenkinimą savo atliekamu darbu. Kad savanoriaujant gerėja žmonių psichikos sveikatos rodikliai, išauga pasitenkinimas gyvenimo kokybe ir stiprėja gyvenimo prasmės jausmas, rodo ir 2023 m. Bostono Masačusetso universiteto (JAV) kuruoto tyrimo duomenys.
Komentuodama pastarųjų metų mokslinius tyrimus, psichologė Rimantė Šilauskienė pabrėžia, jog pagalba kitiems ne tik gerina nuotaiką, bet ir skatina emociškai teigiamą darbo aplinką, didindama darbuotojų atsparumą bei gebėjimą spręsti darbo iššūkius.
„Savanoriškos veiklos programos darbuotojams suteikia bendro tikslo jausmą ir skatina komandos bendradarbiavimo dvasią. Bendras darbas įgyvendinant prasmingas iniciatyvas stiprina empatiją, emocinius ryšius ir padeda darbuotojams tapatintis su įmone bei kolektyvu. Be to, teigiama patirtis savanorystės metu gali prisidėti prie tarpasmeninių konfliktų mažinimo“, – apie savanoriško darbo naudą pasakoja psichologė.
Anot R. Šilauskienės, savanorystė gali būti veiksmingas būdas darbuotojams ugdyti naujus vadovavimo, organizavimo bei komandinio darbo įgūdžius, kurie būtų orientuoti į profesinį augimą.
„Savanoriška veikla suteikia darbuotojams galimybę išplėsti profesinį akiratį, dalyvauti visuomenei svarbiose iniciatyvose ir realizuoti savo potencialą naujose srityse. Be to, ji leidžia įgyti patirties įvairiose rolėse, kurių darbuotojai dar neturėjo galimybės išbandyti savo kasdienėje darbo aplinkoje“, – savanorystės privalumus pabrėžia psichologė.
Didžiosios šalies įmonės aktyviai puoselėja savanorystės idėjas ir darbuotojams sukuria galimybes savanoriauti. Pavyzdžiui, didžiausia Baltijos šalyse ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ jau daugiau nei dešimtmetį telkia darbuotojus savanorystei ir pagalbai bendruomenėms − kiekvienas darbuotojas kasmet turi dvi apmokamas dienas, skirtas savanoriškai veiklai.
Pasak „Lietuvos draudimo“ personalo departamento vadovės Ritos Šimkutės, bendrovė yra išsikėlusi konkretų tikslą, kiek valandų per metus jos darbuotojai praleis savanoriaudami. Pavyzdžiui, praėjusiais metais darbuotojai savanoriavimo veikloms skyrė 6800 val.
„Darbuotojai pabrėžia, jog įsitraukimas į savanoriškas veiklas jiems suteikia prasmės, gerina tarpusavio supratimą, o prisidėjimas prie vietos bendruomenių sustiprina socialinius ryšius. Savanorystės tradicija tapo svarbia mūsų bendrovės kultūros dalimi – ją sėkmingai puoselėjame ir tęsime toliau“, – sako R. Šimkutė.
Rita Šimkutė
Norint įsitraukti į savanorystę, kiekvienam darbuotojui ar komandai sudaromos sąlygos pasirinkti prasmingiausią veiklą, atitinkančią jų poreikius ir vertybes. Tai padeda užtikrinti, kad savanorystė būtų ne tik naudinga, bet ir asmeniškai praturtinanti.
„Lietuvos draudimo“ darbuotojai jau padėjo daugeliui šalies organizacijų: Lietuvos Raudonajam Kryžiui, „Maisto bankui“, „Caritui“, įvairioms globos įstaigoms bei nacionaliniams ir regioniniams parkams, taip pat didelis dėmesys skiriamas paramai nuo karo kenčiančiai Ukrainai.