LGGRTC ir KPD sutartis pasirašo vadovai A. Bubnys ir V. Bezaras
2025 m. balandžio 15 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir Kultūros paveldo departamento prie LR kultūros ministerijos vadovai pasirašė ilgalaikę bendradarbiavimo sutartį, kuria įsipareigojo koordinuotai dirbti kartu laisvės kovų ir teroro vietų tyrimų ir apskaitos srityse, siekiant tinkamos mūsų valstybės vietovių ir statinių, susijusių su sovietų vykdytu Lietuvos gyventojų genocidu ir partizaniniu judėjimu, apsaugos.
Sutartis apima Lietuvos ginkluoto ir neginkluoto partizaninio pasipriešinimo 1944–1953 m., Lietuvos pasipriešinimo okupaciniams režimams 1939–1990 m., Lietuvos išsivadavimo iš totalitarinių ir autoritarinių režimų, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikotarpius bei SSRS vykdytą agresiją Lietuvoje 1990–1991 metais. Pasirašytas bendradarbiavimo dokumentas numato abipusį įsipareigojimą dalintis informacija, koordinuoti kompleksinius (archyvinius, istorinius, archeologinius ir t.t) tyrimus, rengti kultūros paveldo objektų apskaitos dokumentus ir pagal visuomenės poreikį bei valstybės prioritetus teikti vieni kitiems ekspertinę pagalbą tiek partizanų identifikavimo, tiek jų užkasimo vietų paieškose. Didžiausias dėmesys skiriamas iki šiol nepažymėtoms ar nepakankamai įvertintoms Lietuvos partizanų užkasimo vietoms, kapams, žudynių bei kitoms atmintinoms vietoms ar statiniams.
„Tai ne tik institucinis susitarimas – tai atsakomybė prieš visuomenę ir istoriją. Bendradarbiaudami galėsime išsamiau ir nuosekliau tyrinėti archyvinius šaltinius, operatyviau reaguoti į naujus duomenis, aktyviau įamžinti svarbias vietas ir asmenybes“, – pabrėžia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius istorikas dr. Arūnas Bubnys.
„Ši sutartis – svarbus žingsnis užtikrinant, kad istoriškai reikšmingos vietos nebūtų pamirštos ar sunaikintos, o būtų tinkamai pažymėtos, ištirtos ir išsaugotos ateities kartoms“, – sako pasirašyme dalyvavęs centro Memorialinio departamento direktorius dr. Linas Jašinauskas.
„Turime per 1000 partizaninio karo objektų: žinoma, kad tai labai svarbi paveldosaugos dalis ir, žinia, ją saugodami mes stengiamės, kad ir istorinė atmintis išliktų autentiška, ir administracinė našta objektų savininkams būtų kuo mažesnė“, – sutarties pasirašymo metu kalbėjo Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras.
Sutartį pasirašiusios institucijos taip pat įsipareigojo reguliariai rengti pasitarimus, dalintis tyrimų rezultatais, ir įtraukti viena kitos atstovus į darbo grupes. Pasirašyta sutartis atveria naujas galimybes visuomenei ir savivaldybėms įsitraukti į istorinės atminties puoselėjimą. Pažymėtos partizanų ir jų ryšininkų žūties vietos gali tapti edukaciniais maršrutais, skatinančiais pilietinį sąmoningumą ir istorijos pažinimą. Savivaldybės, bendruomenės ir nevyriausybinės organizacijos kviečiamos bendradarbiauti žymint partizanų ir partizanų ryšininkų kapus specialiais atminimo ženklais, organizuojant renginius bei integruojant nustatytas laisvės kovų ir teroro vietas į kultūrinius ir turizmo projektus.
„Centro istorikų ir paveldosaugininkų bendradarbiavimas lemia, kad atliekamas darbas netampa vien archyvinių ir istorinių dokumentų tvarkymu ar vietų bei statinių sąrašų sudarymu, inventorizacija. Dirbant šį darbą koordinuotai tampa įmanomas teisingumo atstatymas – įamžinamos ne tik žinomos, bet ir ilgai nutylėtos kovos vietos. Jaunajai bendruomenių kartai atsiranda galimybė pažinti savo krašto istoriją per fizinius atminties ženklus, o savivaldai atsiranda iniciatyvos laisvė – rajonų merai, kraštotyrininkai gali prioretizuoti ir padėti įamžinti vietas, remdamiesi objektyviais kriterijais, patikimais istoriniais archyviniais duomenimis“, – teigia aktyviai su Kultūros paveldo departamento ekspertais visoje Lietuvoje bendradarbiaujanti centro vyriausioji istorikė Rūta Trimonienė, kurios nuoseklus darbas įvertintas ir valstybės ir nevyriausybinių organizacijų apdovanojimais – istorinės atminties įamžinimo srityje istorikė parengė ir paskelbė daugiau kaip 200 straipsnių apie Lietuvos partizanus, yra centro leistų reikšmingų leidinių sudarytoja.
Primintina, kad atliekant memorialinių vietų ir statinių, susijusių su Lietuvos gyventojų genocidu ir rezistenciniu judėjimu, inventorizaciją ir sudarant jų sąvadą iki šiol yra ištirta 2061 vietovė, 390 statiniai, nufotografuoti ir aprašyti 2376 paminklai. Einamieji šio darbo rezultatai skelbiami centro interneto svetainėje www.genocid.lt (žr. meniu punktą Veiklos sritys/ tyrimai).
