Aušros Virvičienės nuotr.

Po diskusijų su švietimo bendruomenės atstovais parengti Švietimo įstatymo pakeitimai, susiję su lietuvių kalbos mokymu tautinių mažumų mokyklose. Jie įsigaliotų ne anksčiau kaip nuo 2025 m. rugsėjo. Įstatymo pakeitimo projektas paskelbtas galutiniam derinimui, po to bus teikiamas Vyriausybei bei Seimui.

„Diskusijos buvo intensyvios ir argumentuotos, pirmas projektas viešam svarstymui pristatytas dar vasarį. Dabar turime beveik galutinį projektą, atspindintį visų suinteresuotų šalių indėlį. Įgyvendinti siūlymai padės tautinių bendrijų mokyklų bendruomenėms labiau ir aktyviau integruotis į visuomenę, sudarys palankesnes sąlygas dar tvirčiau išmokti valstybinę kalbą. O tai atveria ir daugiau mokymosi, studijų ir darbo karjeros galimybių“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Padidintas dėmesys ankstyvajam ugdymui

Siūloma ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme skirti daugiau valandų ugdymui lietuvių kalba. Ugdymas lietuvių kalba nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. būtų ilginamas valanda, tad nuo kitų metų bus skiriamos 6 val., dar po metų – iki 7 val., o nuo 2027 m. – iki 8 val. per savaitę.

„Taip vaikams būtų sudaromos tinkamos sąlygos ankstyvame amžiuje įgyti lietuvių kalbos pagrindų. Tam pritarė bemaž visi diskusijose dalyvavę tautinių bendrijų atstovai, konstatavę, kad į pirmą klasę tautinių bendrijų mokiniai ateina per mažai mokėdami valstybinę kalbą. Dabar ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme tik 10 proc. visų užsiėmimų vyksta lietuvių kalba, nors ankstyvasis ugdymas yra labai svarbus kalbos įgūdžiams formuotis, labai svarbu šią sritį stiprinti“, – sako R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Pradinėse klasėse lietuvių kalbai mokyti – tiek pat valandų, kiek ir mokyklose lietuvių mokomąja kalba

Dabar pradinių klasių mokiniai tautinių mažumų mokyklose lietuvių kalbos ir literatūros mokosi pirmoje klasėje tik per 4 pamokas, o kitose klasėse – per 5 pamokas per savaitę. Palyginti: mokyklose lietuvių mokomąja kalba pirmokams skiriama po 8 val., o kitose klasėse – po 7 val. per savaitę. Per visą pradinio ugdymo laikotarpį pamokų skirtumas tarp lietuvių ir tautinių mažumų mokyklų sudaro 350 val., o tai yra beveik pusantrų metų skirtumas.

„Nepaisant to, kad visos Lietuvos mokyklos privalo įgyvendinti vienodą Lietuvių kalbos ir literatūros programą, matome nemažą pamokų skaičiaus skirtumą. Dėl tokio skirtumo atsiradusios žinių spragos prisideda prie tautinių mažumų mokinių didesnės atskirties. Svarbu, kad lietuvių kalbos pamokų skaičius nėra didinamas gimtosios kalbos sąskaita – gimtajai kalbai skiriamos valandos nėra mažinamos“, – pabrėžia ministrė.

Daugiau dalykų – lietuviškai

Švietimo įstatyme siūloma įteisinti, kad nuo kitų mokslo metų lietuvių kalba būtų mokoma visų visuomeninio, gamtamokslio ugdymo, technologinio ugdymo dalykų ir matematikos. Dabar tautinių mažumų mokyklų mokiniai lietuvių kalba privalo mokytis istorijos, geografijos ir pilietiškumo temų, susijusių su Lietuva. Tai nesudaro sąlygų gerai įvaldyti lietuvių kalbą. O tai atsiliepia ir tolesniems mokinių studijų ir mokymosi pasirinkimams.

Pridėjus daugiau dalykų, per kuriuos būtų mokomasi lietuvių kalba, 1–12 klasėse mokiniams susidarytų daugiau valandų lietuvių kalbai geriau įtvirtinti. Tokiu būdu lietuvių kalbai skiriamos valandos susilygintų su valandomis, tenkančiomis mokiniams, kurie mokosi mokyklose lietuvių kalba.

Beje, kai kurios mokyklos tautinių mažumų kalba jau daug anksčiau pasididinusios lietuvių kalbos pamokų skaičių. Pvz., Visagino „Gerosios vilties“ progimnazijoje jau nuo 2017–2018 m. m. skiriama tiek pat valandų ir gimtajai (rusų) kalbai, ir lietuvių kalbai mokyti. Vien tik lietuvių kalba vyksta ir kai kurie neformaliojo švietimo būreliai, lietuvių kalba mokoma ir daugiau dalykų, negu dabar privaloma.

Tėvų pageidavimu, mokyklose tautinių mažumų kalba galės būti steigiamos klasės ar grupės lietuvių mokomąja kalba. Tokios klasės galės būti steigiamos, jeigu mokyklose bus laisvų vietų.

Įstatymu taip pat įteisinama, kad Lietuvoje negalėtų būti vykdomos užsienio valstybių, keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui, švietimo programos. Valstybių, kurios kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, sąrašą tvirtina Vyriausybė.

Švietimo įstatymo pakeitimą paskatino būtinybė labiau stiprinti Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų mokinių kalbinę ir kultūrinę integraciją, taip pat aiškiai nustatyti teisines ribas, kas Lietuvoje gali inicijuoti savo švietimo programas.

Skiriasi mokinių pasiekimai

Viena iš priežasčių, paskatinusių Švietimo įstatymo pakeitimus, – mokinių pasiekimų nelygumai. Tautinių mažumų mokinių lietuvių kalbos pasiekimai yra žemesni nei mokinių, besimokančių lietuvių kalba.

2024 m. valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatai atskleidė, kad 20,4 proc. tautinių mažumų mokyklų mokinių neišlaikė lietuvių kalbos ir literatūros VBE, o kitų dalykų rezultatai yra žemesni nei besimokančiųjų lietuvių kalba. Šių metų matematikos VBE atitinkamai neišlaikė 9,2 proc. lietuvių kalba besimokančių mokinių ir 12,8 proc. tautinių mažumų kalbomis besimokančių mokinių. Informacinių technologijų VBE neišlaikiusiųjų skirtumas dar didesnis – 5,9 proc. ir 15,3 proc., biologijos VBE – 4,1 proc. ir 9,5 proc. Kitų egzaminų rezultatai taip pat skiriasi, išskyrus rusų kalbos VBE.

Tarptautinio penkiolikmečių pasiekimų tyrimo PISA duomenys atskleidžia, kad tautinių mažumų mokyklų mokinių matematinio ir gamtamokslinio raštingumo ir skaitymo gebėjimai yra žemesni nei lietuvių kalba besimokančių mokinių. Tai suponuoja nelygias galimybes, neabejotinai atsiliepia tolesniems mokinių mokymosi ir studijų pasirinkimams.

Šių metų duomenimis, į Lietuvos kolegijas ir universitetus buvo priimta studijuoti 9,8 tūkst. abiturientų, kurie baigė mokyklas lietuvių kalba. Tai sudaro 53,3 proc. nuo visų abiturientų, baigusių mokyklas lietuvių kalba. Į aukštąsias mokyklas šiemet priimta 720 pirmakursių, kurie yra baigę mokyklas tautinių mažumų kalba. Tai sudaro 42,2 proc. nuo visų abiturientų, kurie mokėsi ir baigė bendrojo ugdymo mokyklas tautinių mažumų kalba.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inform.