Liepos 29 d., šeštadienį, Trakų ir Senųjų Trakų parapijiečiai vyko į piligriminę kelionę, siekiant aplankyti vietas, susijusias su ką tik paskelbtu Palaimintuoju arkiv. Teofiliu Matulioniu. Kelionę organizavo parapijiečiai Milda Babravičiūtė-Audarienė bei Lauros ir Tado Ringių šeima.
Piligrimai apsilankė Kaišiadorių katedroje, kurioje ilsisi Palaimintasis arkiv. Teofilius Matulionis. Centre – Trakų kunigas vikaras Rimas Kalmatavičius
Pirmoji piligriminės kelionės stotelė buvo nuostabiai vasarą svečius pasitinkantis Birštonas, kuris gali pasiūlyti ne tik kurortines oazes ir mineralinio vandens šaltinius, bet ir miesto sakraliniame muziejuje susipažindinti su Palamintojo arkiv. Teofiliaus Matulionio gyvenimu – eksponuojami jo asmeniniai daiktai, o muziejaus specialistai skaito paskaitas apie jį. Muziejus įsikūręs senojoje klebonijoje, kurioje 1956–1958 m.
ir gyveno Palaimintasis. Mus pasitikusi Birštono muziejaus struktūrinio padalinio vadovė dr. Roma Zajančkauskienė, ne vienerius metus besidominti Teofiliaus Matulionio gyvenimu ir 2014 m. apsiginusi daktaro disertaciją „Teologinių dorybių sklaida arkivyskupo Teofiliaus Matulionio kankinystės kelyje“, papasakojo jos užfiksuotas amžininkų ir liudytojų prisiminimus apie Palaimintąjį, jo gyvenimo istorijos peripetijas – sužinome ir faktus, nepatekusius į išleistas arkiv.
T. Matulioniui skirtas knygas. Įdomiausia, kad paskaita buvo dėstoma tame pačiame kambaryje, kuriame 1957 m. Teofilius slapta vyskupu konsekravo kardinolą Vincentą Sladkevičių.
Antroji piligriminės kelionės stotelė buvo Kaišiadorių katedra, kurioje ilsisi Palaimintasis. Čia Dievo Gailestingumo koplyčioje aukoti šv. Mišių tiesiai iš Trakų atvyko kun. vikaras Rimas Kalmatavičius kartu Robertu Gaičausku. Pamaldų metu tikintieji prašė arkiv.
T. Matulionio užtarimo, globos, o kun. vikraras R. Kalmatavičius pamoksle kalbėjo apie Palaimintojo tikėjimo drąsą ir ryžtą. Vėliau po šv. Mišių kelionės dalyviai turėjo nepakartojamą galimybę prisiliesti prie Palaimintojo relikvijų. Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas padėkojo piligrimams ir kiekvienam atvykusiam atminimui padovanojo piligrimo pasą.
Trečioji piligriminės kelionės vieta buvo netoli esantis Betliejaus Mergelės Marijos Ėmimo į dangų ir šv. Brunono seserų kongregacijos Paparčių Aušrinės Marijos vienuolynas ir jame gyvenančios 19 seserų (vienuolija pasižymi kontempliatyviu gyvenimo būdu). Viešojoje erdvėje apie seseris yra pateikiama mažai informacijos, todėl pakalbinta mus pasitikusi sesuo atskleidė vienuolyno gyvenimo ritmą ir vienuolijos istoriją. „Seserys gyvena ir meldžiasi po vieną, individualiai studijuoja Bibliją ir teologiją, dirba savo celėse arba vienuolyno vienumos dirbtuvėse“, – papasakojo sesuo. Taip pat paaiškėjo, kad paprastą dieną vienuolės net valgo kiekviena atskirai savo celėje. Maistą visoms pagamina viena iš seserų, jis atnešamas prie kiekvieno namelio ir padedamas tam skirtoje angoje. Jos tik sekmadieniais drauge valgo, bendrauja, leidžiasi į ilgus pasivaikščiojimus. Mes taip pat turėjome galimybę apžiūrėti jų vadinamąją parduotuvėlę, kurioje buvo galima įsigyti vienuolių kurtų rankdarbių – atvirukų, ikonų, rožinių ir kt.
Palaimintasis Teofilius Matulionis, kaip buvo minėta, konsekravo kard. V. Sladkevičių, todėl piligriminės kelionės paskutinis maršrutas vedė į Guronis – kardinolo tėviškę, kurioje buvo sukalbėta rožinio malda.
Ši kelionė buvo ne tik proga aplankyti Lietuvos Katalikų Bažnyčios istorijai svarbias vietas, pabėgti nuo kasdienybės, bet ir pajusti Dievo artumą.
Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ
Tado Ringio nuotr.
