Liepos 10 d., šeštadienio popietę, išgyvenome tiek daug gražių emocijų susirinkę Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčioje, kur klebonas kun. Juozas Bakšys ir Alytaus Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono kapelionas kpt. Saulius Kristapavičius aukojo šv. Mišias už mirusį Monsinjorą Vytautą Kazį Sudavičių (1943–2021). Prieš pamaldas Švč. Mergelės Marijos rožinį ir Šv. Jėzaus vardo litaniją, kaip ir kiekvieną mėn. prieš šv. Mišias, aukojamas už Monsinjorą, giedojo Onutė Kristapavičienė ir Juozas Banuškevičius.
Prabėgo beveik pusę metų, o aukštadvariečiai, prisimindami tuos 18-ką Ganytojo tarnystės metų, vis dar kalba apie jį, kaip apie labai brangų, nuoširdų žmogų, mokytoją, guodėją, užtarėją, pagalbininką, brolį, draugą, tėvą, dvasios gydytoją. Aukštadvario maltiečiai ir bažnyčios bendruomenės aktyvas kartu su klebonu Juozu Bakšiu padarė labai daug, kad ši diena būtų labai įsimintina kiekvienam atėjusiam. O atvyko ne tik branginantys Monsinjorą parapijiečiai, bet ir svečiai – Seimo narys Kęstutis Vilkauskas, Onuškio seniūnė Zita Aniulienė, kurie taip pat prisiminė labiausiai juos jaudinančius momentus bendraujant su Monsinjoru.
Mons. V. K. Sudavičiaus gyvenimo ir veiklos biografiją vaizdžiai pristatė seserys Deimantė ir Danielė Stasiūnaitės, kurios labai puikiai ir nuoširdžiai vedė visą renginį. Joms kalbant ir rodant garso ir vaizdo medžiagą apie Ganytoją, pianinu nuostabiai grojo Gabrielė Dzencevičiūtė. Buvo rodomos sumontuotas filmas-žmonių pasakojimai apie Monsinjorą. Šventoriuje būriavosi smalsuoliai, apžiūrinėdami įrengtą nuotraukų parodą, kurioje pristatytos mons. V. K. Sudavičiaus darbo akimirkos su parapijos bendruomene, maltiečiais, Dominikonų namų, Čižiūnų slaugos namų gyventojais, bažnyčios 100-čio šventės ir kt.
Vėliau visi gaivinomės šaltinio vandeniu, prie agapės stalo vaišinomės ir klausėmės choristų dainavimo. Negalėjome nepadainuoti dainos „Jei ne auksinės vasaros…“. Juk tai Monsinjoro, buvusio Sibiro tremtinio, viena iš jo 10-ke esančių mėgstamų dainų. Ir žinoma, kaip gi be žemaitiškų dainų. O kaip kitaip! Juk su gydytoja Jurga Dūdiene jie abu – žemaičiai. Ir čia jos taip skambėjo, ir taip tiko, ir taip nuoširdžiai Jurgos padainuotos, kad daugelis mūsų buvome tiesiog priblokšti. Rauda. O Jurgai talkino pati gamta – paukščiai ir iš Dangaus atsiųstas lietutis, atgaivinęs ir susirinkusiuosius, ir visa, kas gyva aplinkui.
Sakau – tai iš ten, iš Aukštybių mons. Vytautas Kazys Sudavičius parodė ženklą – pakrapino, gerai pakrapino. Buvome to verti.
Netilpo nei jausmai, nei mintys, nei visos nuotraukos iš šeštadienio popietės atminimo renginio, skirto Monsinjorui Vytautui Kazimierui Sudavičiui (socialinis tinklas „Facebook“ turi apribojimų). Tai kas belieka? Parašyti dar kartą ko tądien dėl daugybės išgyventų nuostabių akimirkų, sutiktų puikių žmonių, nesugebėjau susikoncentruoti ir atrinkti gražiausių momentų. Tegu visi pamato, kaip Aukštadvaris gerbia savo žmones (taip bent jau dėkodamas už pakvietimą dalyvauti renginyje, kalbėjo Seimo narys Kęstutis Vilkauskas ir Onuškio seniūnė Zita Aniulienė).
Šv. Mišių metu nuostabiai skambėjo pirmą kartą jaunimo choro, vadovaujamo Justino Narvydo, atliekamos giesmės. Išskirtinį, labai jautrų pamokslą ir pasakojimą apie bendravimą su Monsinjoru nuo pat vaikystės sakė klebonas kun. Juozas Bakšys. Kapelionas kpt. Saulius Kristapavičius, kalbėdamas apie Monsinjorą, akcentavo Jo gebėjimą bendrauti su vaikais, jaunimu. O Monsinjoras didžiavosi, kad tai pirmas jaunuolis iš Aukštadvario, pasirinkęs tarnystę Dievui ir žmonėms, ir kad Jis rašęs Sauliui charakteristiką, neabejodamas Jo pasišventimu.
Negaliu nepasidžiaugti nuostabiomis nuotraukomis iš Monsinjoro kunigystės Aukštadvaryje laikotarpio. Tai yra visų mūsų pastangomis atliktas didžiulis darbas, bet daugiausiai pasiaukojo Irena Beržinskienė ir Gabrielė Dzencevičiūtė, kuri iškopinėjo močiutės Jadvygos nuotraukų archyvą. Ačiū Aukštadvario seniūnijai už stovus, kurie ir šį kartą puikiai pasitarnauja.
Paroda veiks dar kelias savaites, klebonas sudarė galimybę ją pamatyti didesniam aukštadvariečių ir Aukštadvario svečių skaičiui.
Ir ypač ačiū jaunoms maltietėms Gabrielei, Danielei, Deimantei ir kt. už filmą-pasakojimą apie įsimintiniausias akimirkas bendraujant su Monsinjoru.
Tai buvo pakilėjimo diena. Diena, kai daug išgirdome, pamatėme, kalbėjomės, giedojome, dainavome, vieni kitais džiaugėmės, užkandžiavome prie agapės stalo, o klausantys Jurgos Dūdienės žemaitiško giedojimo-raudojimo net daugelis nubraukė ašarą. Ačiū Monsinjore! Išmokėte mylėti artimą. Išmokėte bendrystės. Išmokėte džiaugtis gyvenimu.
Liepos 17 d., šeštadienį, vyks piligriminis žygis Aukštadvaris– Pivašiūnai. Pradžia – prie Aukštadvario bažnyčios. 19:00 val. bus aukojamos šv. Mišios Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje.
Veronika PILIPAVIČIENĖ,
Aukštadvaris
Autorės nuotr.