Sandra Jarulaitienė, Trakų r. 1-ojo notaro biuro notarė
Testamentas – tai vienašalis, sudarytas raštu pagal įstatymo reikalavimus, sandoris, kuriuo asmuo (testatorius) išreiškia savo paskutinę valią, kaip nori paskirstyti, padalinti palikimą savo įpėdiniams. Jei miręs asmuo nebuvo surašęs testamento, kuriuo visą ar dalį jam priklausančio turto paliko konkretiems įpėdiniams, palikėjui priklausęs visas ar dalis turto paveldimas pagal įstatymą.
Testamentą gali sudaryti tik pats testatorius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 5.15 str. 1 d.). Testamentą gali sudaryti tik veiksnus šioje srityje asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes (LR CK 5.15 str. 2 d.). Vadinasi, testamentas – tai pačio asmens valia, suformuota tik jo paties ir kurios neprivalo derinti su kitais asmenimis. Testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo (LR CK 5.18 str.). Surašytas testamentas yra konfidencialus ir niekam nėra žinomas iki asmens mirties. Viešuose registruose suteikiama informacija apie asmens sudarytus testamentus tik po testatoriaus mirties. Testamentą galima bet kada pakeisti, panaikinti ar sudaryti naują testamentą, kuris iš dalies ar visiškai gali pakeisti, panaikinti vėliau surašytus testamentus, išskyrus įstatymuose numatytas išimtis.
Lietuvoje gali būti sudaromi dviejų rūšių testamentai: oficialieji ir asmeniniai testamentai.
Oficialieji testamentai – tai testamentai, kurie sudaryti raštu dviem egzemplioriais ir patvirtinti notaro arba Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno atitinkamoje valstybėje (LR CK 5.28 str.). Šiame straipsnyje kalbėsime tik apie notaro tvirtinamus oficialiuosius testamentus. Oficialųjį testamentą sudaro vienas asmuo ir jame nurodo paskutinę savo valią.
Lietuvoje sutuoktiniai abu kartu gali sudaryti vieną testamentą. Toks testamentas – tai oficialusis bendrasis sutuoktinių testamentas. Jį gali sudaryti tik sutuoktiniai. Vadovaujantis CK 5.43 str., bendruoju sutuoktinių testamentu abu sutuoktiniai vienas kitą paskiria savo įpėdiniu ir vienam sutuoktiniui mirus visą turtą paveldi pergyvenęs sutuoktinis, išskyrus privalomąją palikimo dalį. Šiame testamente sutuoktiniai abu kartu taip pat gali nuspręsti, kaip būtų paskirstomas ir paveldimas turtas po paskutinio sutuoktinio mirties. Sudaryti atskirą oficialųjį testamentą sutuoktiniui galima tik tada, kai yra atšaukiamas, t.y. panaikinamas bendrasis sutuoktinių testamentas. Bendrasis sutuoktinių testamentas netenka galios, jeigu iki palikimo atsiradimo momento nutraukiama santuoka arba pareiškiamas ieškinys (paduodamas prašymas) nutraukti santuoką arba sutuoktinis davė sutikimą išsituokti.
Asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas (LR CK 5.30 str. 1 d.). Asmeninį testamentą testatorius gali perduoti saugoti notarui ar Lietuvos Respublikos konsuliniam pareigūnui užsienio valstybėje. Testatorius bet kada gali testamentą atsiimti. Jei asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti, jis po testatoriaus mirties ne vėliau kaip per vienerius metus turi būti pateiktas teismui patvirtinti (LR CK 5.31 str. 4 d.). Taigi, asmeninis testamentas galioja tik, jei jis surašytas įstatymo nustatyta tvarka, jis buvo perduotas saugoti arba jis po testatoriaus mirties buvo patvirtintas teismo. Surašant asmeninį testamentą yra rizika, kad jis gali negalioti, nes neatitiks įstatymų reikalavimų ar turės kitų trūkumų.
Dėl palikimo priėmimo asmenys (testamentiniai įpėdiniai) turi kreiptis pas notarą ir pateikti pareiškimą apie palikimo priėmimą ar atsisakymą pagal testamentą per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties.
