Tyrimų agentūra „Norstat“ apklaususi visų trijų Baltijos šalių gyventojus ištyrė, kad visuomenė pripažįsta „Rail Baltica“ projekto svarbą, ypač dėl karinio mobilumo ir nacionalinio saugumo. 72 proc. respondentų Lietuvoje, 60 proc. Latvijoje ir 52 proc. Estijoje mano, kad karinis mobilumas yra svarbiausia priežastis statyti europinę greitojo geležinkelio vėžę, jungiančią tris Baltijos valstybes su Lenkija ir platesniu Europos Sąjungos (ES) geležinkelių transporto tinklu.
„Norstat“ duomenimis, 68 proc. Baltijos šalių gyventojų „Rail Baltica“ vertino kaip reikšmingą žingsnį ES integracijos link, prilygstantį euro įvedimui. Projekto strateginė reikšmė ryški visame regione – iš viso 67 proc. respondentų sutiko, kad „Rail Baltica“ būtina NATO operacijoms.
Ši nuomonė bene vieninga Lietuvoje (78 proc.), o Latvijoje ir Estijoje palaikymo lygis panašus – atitinkamai 62 proc. ir 60 proc.
Latvijoje didžiausias palaikymas nustatytas tarp 18–24 metų jaunimo (83 proc.). Su teiginiu, kad „Rail Baltica“ stiprins saugumą sutiko 74 proc. moterų ir 69 proc. vyrų.
Lietuvoje palaikymas dar stipresnis – 89 proc. apklaustų moterų ir 85 proc. vyrų išreiškė palaikymą, ypač 25–35 metų amžiaus grupėje (91 proc.). Estijoje su teiginiu sutiko 73 proc. moterų ir 69 proc. vyrų, daugiausia – 18–24 metų jaunimas (83 proc.).
„Rail Baltica“ projektas pradėtas kaip tvarumo iniciatyva, pirmiausia orientuotas į keleivių ir krovinių judėjimą, tačiau Rusijos invazija į Ukrainą pakeitė jo reikšmę. Dabar tai – būdas parodyti ES solidarumą su labiausiai į rytus nutolusiomis šalimis narėmis ir padėti nukreipti krovinius regione, kur prekybos maršrutai buvo iškreipti. Kaip modernus greitasis geležinkelio ryšys su Europa „Rail Baltica“ gerokai pagerins mūsų galimybes greitai perkelti karinius dalinius ir įrangą, jei to prireiks,“ – sakė „RB Rail AS“ valdybos narė Kitija Gruškevica.
„Pastaraisiais metais stebėjome besikeičiantį požiūrį į projektą. Anksčiau daugiausia dėmesio skyrę transporto jungčių su Europos šalimis, pavyzdžiui, Lenkija ir Vokietija, naudai, greitam susisiekimui, naujoms darbo vietoms, dabar geležinkelių infrastruktūra pripažįstama kaip strateginė būtinybė. Ypač norėčiau pabrėžti intermodalumo svarbą – kuo stipresnė ir įvairesnė yra mūsų transporto infrastruktūra, tuo atsparesni esame“, – kalbėjo „LTG Infra“ generalinis direktorius Vytis Žalimas.
Pagrindinis visuomenės rūpestis – politinė atskaitomybė. 67 proc. respondentų projekto vėlavimą siejo su politikais ir lėtu sprendimų priėmimu.
„Rail Baltica“ viešosios nuomonės ir informuotumo tyrimas buvo atliktas bendradarbiaujant su tyrimų agentūra „Norstat“. Agentūra apklausė 1007 respondentus Lietuvoje, 1006 respondentus Latvijoje ir 1008 respondentus Estijoje, kurių amžius – nuo 18 iki 75 metų.
Anksčiau sociologinių tyrimų bendrovė „Spinter Research“ atliko visuomenės nuomonės tyrimą Lietuvoje, kuriame 79 proc. apklaustųjų pritarė dėl projekto reikalingumo mūsų šaliai.
„Rail Baltica“ – strateginis LTG grupės ir Europos Sąjungos bei didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto geležinkelis, sujungsiantis Lietuvą, Latviją ir Estiją su Vidurio bei Vakarų Europa, užtikrinsiantis regiono integraciją, civilinį ir karinį mobilumą. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse sieks 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.
