Karolis IV – Šv. Romos imperijos imperatorius (1316–1378), kuriam valdant Praha tapo Šventosios Romos imperijos politinio, ūkinio, kultūrinio gyvenimo centru. Šiemet minime 700-ąsias jo gimimo metines. Ta proga Trakų Salos pilyje pirmadienį, rugsėjo 12 d., buvo atidaryta paroda, siekiant pagerbti šį iškilų, vieną žymiausių vėlyvųjų viduramžių Vid. Europos valdovų. Parodos atidarymas prasidėjo Trakų meno mokyklos auklėtinių Rūtos Ridikauskaitės ir Justinos Masiukaitės (mok. Ieva Tijūnelienė) Franz Anton Hoffmeister duetu, kurios savo atliekama muzika gražiai įvedė į anų laikų atmosferą. Trakų istorijos muziejaus direktorius Virgilijus Poviliūnas pasidžiaugė parodos atidarymu ir susirinkusiesiems pabrėžė Karolio IV svarbą Lietuvos istorijoje – Šv. Romos imperijos imperatorius siūlė Lietuvos didiesiems kunigaikščiams Algirdui ir Kęstučiui krikštytis, bet dėl jų keliamų sąlygų krikštas neįvyko. Čekijos respublikos ambasadorius Lietuvoje Bohumil Mazánek džiaugėsi, kad Karolio IV palikimą galima eksponuoti, būtent, Trakų Salos pilyje, nes tai yra istorinė vieta, susijusi su abiejų valstybių istorija. Karolis IV dar svarbesnis Čekijos istorijai ir sostinei Prahai – be šio valdovo šiandieninė Praha nebūtų tokia, kokia yra dabar: nebūtų nei garsiojo Karolio IV tilto, nei Karolio universiteto.
Mūsų istorijoje Karoliui IV nėra skiriama tiek daug dėmesio, žmonės mažai žino apie jį, todėl Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Kultūros ir dailės istorijos grupės administratorius-vyresnysis muziejininkas Eimantas Gudas pristatė Karolio IV gyvenimo ir valdymo aspektus. Kaip teigia istorikas, tuo laikotarpiu viduramžių visuomenėje vyravo požiūris, kad imperatorius turėjo būti tik vienas, o kiti valdovai simboliškai turėjo jam nusileisti. Ne veltui savo laiškuose, raštuose Karolis IV tituluodavosi pasaulio valdovu. Lietuvos valdovai norėdami palaikyti ryšius su Europos civilizacija negalėjo apsieiti be Romos Popiežiaus ir be šv. Romos imperijos imperatoriaus.
Aptariamuoju laikotarpiu didelis dėmesys buvo skiriamas genealogijai. Karolis IV giminiavosi su garsiausiomis tuo meto dinastijomis: Liuksemburgiečių, Habsburgų, Lenkijos Piastų, Anglijos Normandiečių, Bizantijos Angelidų ir kt. Lietuviško kraujo tiesiogiai jis neturėjo, tačiau kai kurie jo tolimi pusbroliai buvo giminaičiai. Pavyzdžiui, kai Karolio IV sūnus Zigmantas Liuksemburgietis rašydavo laiškus Jogailai, Vytautui, jis vadindavo juos giminaičiais. Istorikas Eimantas Gudas teigė, kad viename Vytauto Didžiojo laiške Zigmantui Liuksemburgiečiui radęs, kaip Vytautas jį vadina „brangiausiuoju mūsų dėduliu“.
„Karolis IV buvo tikrai neeilinė asmenybė ir apie jį be perstojo galima kalbėti keletą parų be pertraukos“, – juokavo Eimantas Gudas. Visi norintys tuo įsitikinti gali apsilankyti Trakų Salos pilyje veikiančioje parodoje iki rugsėjo 30 d., kurioje 15 informacinių stendų pristato Karolio IV gyvenimą, darbus, valdymą bei jo keturias žmonas: Blanšą Valua, Oną Bavarę, Oną iš Švidnicos, Elžbietą iš Pamario.
Parodos atidarymo dalyviai: (iš kairės) Trakų istorijos muziejaus direktorius Virgilijus Poviliūnas, Čekijos ambasadorius Lietuvoje Bohumil Mazánek, Čekijos ambasados darbuotoja Laura Vancevičienė, Trakų istorijos muziejaus vyriausioji fondų saugotoja Irena Seniulienė, istorikas Eimantas Gudas, Ispanijos ambasadorius Lietuvoje Emilio Fernándezo-Castaño y Díaz-Canejos
Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ
Andriaus Valužio nuotr.
