Nemunas. Autorius Watas Arunas Gineitis –  CC BY-SA 4.0

Nemuno laivyba turi gilias istorines šaknis. Nuo senovės laikų upė buvo pagrindinė prekybos arterija, jungusi Lietuvos miestus su Baltijos jūra ir Vakarų Europa. Tarpukariu laivyba Nemunu buvo itin aktyvi – upė buvo naudojama ne tik prekybai, bet ir keleivių pervežimui. Tuo metu veikė daug uostų ir prieplaukų, kurios užtikrino efektyvų susisiekimą tarp miestų, prisidėjo prie regionų ekonominio augimo ir skatino vietinę verslo plėtrą.

Sovietmečiu laivybos reikšmė sumenko, nes buvo plėtojama kelių ir geležinkelių infrastruktūra, o upių transportas nebuvo prioritetas. Daugelis senųjų prieplaukų sunyko, o reguliarios keleivių linijos buvo nutrauktos. Tačiau pastaraisiais metais modernizacijos projektai leidžia sugrąžinti upės svarbą. Įgyvendinamos plataus masto investicijos į naujas prieplaukas, laivybos linijų atnaujinimą bei pažangių navigacijos sistemų diegimą. Taip pat turizmo sektorius atranda naujas galimybes, skatinant kultūrinius ir pramoginius maršrutus upėje, kartu prisidedant prie vietos ekonomikos augimo.

Sėkmingai užbaigtas trejus metus trukęs modernizacijos projektas

Daugiau nei 200 km ruožas nuo Kauno iki Kuršių marių tapo tinkamas keleivinei, krovininei ir pramoginei laivybai viso sezono metu. Šį projektą, pradėtą dar 2021 metais, įgyvendino Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) kartu su rangovais, o šią vasarą baigti paskutiniojo, trečiojo etapo darbai. Modernizacijos dėka buvo ne tik pagerintos laivybos sąlygos, bet ir padidintas transporto saugumas, įdiegti pažangūs navigacijos sprendimai bei sudarytos palankesnės sąlygos turizmo ir verslo plėtrai regione. Šis projektas yra reikšmingas tiek ekonominiu, tiek aplinkosauginiu požiūriu, nes skatina tvarų transporto plėtojimą bei mažina kelių infrastruktūros apkrovą.

Unikalus projektas Lietuvoje

Modernizavimo metu Nemuno vagoje buvo pastatytos ir rekonstruotos 553 bunos – specialūs hidrotechnikos statiniai, kurie reguliuoja upės tėkmę, valydami ir gilinantys vagą. Tam panaudota apie 765 tūkst. tonų statybinių medžiagų – toks kiekis prilygsta 11 tūkst. geležinkelio vagonų svoriui. Iš viso pastatytų bunų ilgis siekia beveik 30 km. Tai buvo vienas didžiausių vidaus vandenų infrastruktūros plėtros projektų per pastaruosius kelis dešimtmečius Lietuvoje.

Ši infrastruktūros plėtra užtikrina, kad laivybos kelias bus tinkamas naudoti ištisą navigacijos sezoną, nebepriklausant nuo gamtinių sąlygų. Tai itin svarbus pokytis, nes iki šiol laivyba dažnai buvo trikdoma seklumų ir nešmenų susidarymo. Be to, reguliari laivyba gali tapti patrauklia alternatyva krovininiam transportui, mažinant taršą ir didinant transporto efektyvumą.

Europos Sąjungos parama ir tvaraus transporto alternatyvos

Nemuno laivybos kelio modernizacija buvo didžiąja dalimi finansuojama Europos Sąjungos 2014–2020 m. laikotarpio fondų lėšomis. Projekto bendra vertė siekia beveik 25 mln. eurų, iš kurių 23,2 mln. eurų skyrė Europos regioninės plėtros fondas.

Ši investicija leis pasinaudoti vidaus vandens transporto privalumais.  Atsiveria galimybė dalį krovininio transporto perkelti nuo sausumos kelių į upes, taip sumažinant transporto kaštus ir poveikį aplinkai. Ši modernizacija prisideda prie keleivinės ir pramoginės laivybos atgimimo Nemune.

Projektas atitinka Europos Komisijos siekį skatinti vidaus vandens transporto naudojimą ir siekti nulinės emisijos transporto sektoriuje iki 2050 m. Siekiant šio tikslo, numatoma investuoti į naujų, ekologiškų laivų statybą bei inovatyvias technologijas, kurios sumažins energijos sąnaudas ir anglies dvideginio emisijas. Vidaus vandens transportas yra ekonomiškai efektyvus sprendimas, kuris taip pat gali sumažinti krovininio kelių transporto sukuriamą taršą, eismo apkrovą ir prisidėti prie tvarios logistikos plėtros.

Bunų reikšmė laivybai

Bunos yra iš akmenų ir žvyro sudaryti statiniai, įrengiami statmenai upės tėkmei. Ši technologija, kurią daugiau nei prieš 150 metų sukūrė vokiečiai, buvo naudota ir tarpukariu, kai Nemunas buvo aktyviai eksploatuojamas laivybai. Sovietmečiu bunos sunyko arba prarado savo funkcionalumą, o tai ilgainiui sukėlė rimtų navigacijos problemų. Dabar atlikti darbai ne tik pagerino laivybos sąlygas, bet ir padeda išlaikyti upės ekosistemos balansą. Bunos, kurios reguliuoja upės tėkmę, ne tik padidina vagos gylį, bet ir stabilizuoja krantus, sumažina potvynių riziką ir saugo upės ekosistemą. Tai padeda sukurti palankesnes sąlygas ne tik didesniems krovininiams laivams, bet ir mažesniems turistiniams bei pramoginiams laiveliams, vandens sporto entuziastams.

Dabartinio projekto metu bunos buvo įrengtos trijuose pagrindiniuose ruožuose:

• 2021 m. – darbai pradėti Kauno ir Kauno rajono teritorijose.
• 2022 m. – intensyviausia modernizacija vyko Šakių ir Jurbarko rajonuose, kur laivybos sąlygos buvo prasčiausios.
• 2023 m. – baigiamasis etapas apėmė Pagėgių ir Šilutės rajonus, kur buvo pastatytos paskutinės bunos.

Jaučiami teigiami pokyčiai

Hidrografijos specialistai prognozuoja, kad teigiamas bunų poveikis taps dar ryškesnis per artimiausius kelerius metus. Suformuotas laivakelis bus gilesnis, tiesesnis, o natūraliai reguliuojamas upės nešmenų judėjimas sumažins būtinybę nuolatinei priežiūrai.

Jau dabar  fiksuojamas didėjantis laivybos aktyvumas Nemune. Laivavedžiai pastebi, kad naujai sureguliuota vaga yra gerokai saugesnė ir patogesnė. Verslo susidomėjimas krovinių gabenimu vandens keliais taip pat auga, nes ši transporto alternatyva leidžia gabenti sunkiasvorius ir nestandartinių gabaritų krovinius efektyviau ir pigiau nei sausumos keliais.

Vidaus vandens transporto plėtra ir ateities perspektyvos

Tokio masto projektai, kaip bunų statyba ir modernizavimas, galėjo būti finansuojami tik ankstesniame Europos Sąjungos paramos etape, todėl tai laikoma itin sėkminga investicija. Kaip ir sausumos keliuose, taip ir vidaus vandenų transporte, geresnės sąlygos greitai atneša pastebimus pokyčius – laivų srautai didėja, verslas aktyviau domisi krovinių pervežimu upėmis.

Vidaus vandens kelių direkcija šiuo metu plečia krovininę infrastruktūrą, stato baržas ir siekia perimti apie dešimtadalį šalies krovininio transporto srauto. Bunų projektas – tai tik vienas iš daugelio žingsnių, plečiant vidaus vandens transporto tinklą visoje Lietuvoje. Siekiama ne tik gerinti esamas vandens transporto sąlygas, bet ir investuoti į naują laivyną bei planuojamą krovininį uostą Kaune.

Europos investicinio banko (EIB) ekspertai atliko išsamią analizę ir pateikė praktinį modelį, kuriuo remiantis numatoma, kad „žaliosios laivybos“ iniciatyvos turės teigiamą poveikį Lietuvos ekonomikai ir aplinkosaugai. Jau artimiausiais metais ketinama pradėti elektrinių laivų flotilės statybos darbus.

Vidaus vandens kelių direkcija taip pat aktyviai bendradarbiauja su krovinių vežėjais, kurių susidomėjimas šiuo transporto būdu yra itin didelis. Vandens keliai leidžia efektyviai transportuoti įvairaus tipo krovinius, ypač didelio svorio, nestandartinių gabaritų ar birias medžiagas. Tai – ekonomiškai efektyvi, aplinką tausojanti alternatyva tradiciniam krovininiam kelių transportui. Tai reiškia daugiau darbo vietų, mažesnę apkrovą automobilių keliams ir tvaresnę transporto ateitį Lietuvoje.

Didėjantis verslo aktyvumas upės pakrantėse gali paskatinti restoranų, viešbučių ir kitų su turizmu susijusių įmonių plėtrą, o tai ilgainiui sustiprins regionų ekonomiką.

Modernizuota Nemuno laivyba suteikia puikias galimybes plėtoti turizmą – tiek vietinį, tiek tarptautinį. Nauji maršrutai, ekskursijos istorinėmis upės vietomis bei kultūriniai renginiai gali pritraukti daugiau lankytojų iš užsienio ir paskatinti vietinių gyventojų susidomėjimą upių turizmu.

„Europos Pulso“ informacija