Ar tradicinis mokymas institucijose (pvz., kolegijose, universitetuose) yra vertingesnis už neformalųjį švietimą? Gal ir galima sakyti, kad šių dalykų neverta lyginti, nes jie duoda skirtingas galimybes ir naudas, tačiau neigiamas požiūris į neformalųjį švietimą kažkur visų pasąmonėje turi „ne tokio vertingo“ mokslo titulą.  

Plačiausiai paplitęs stereotipas – neformalusis švietimas skirtas tiems, kurie nesugebėjo pasiekti tradicinio išsilavinimo.  

Manome, jog neformaliuose mokymuose dalyvauja mažiau kvalifikuoti ar nekompetentingi žmonės. Tačiau neformalus švietimas pritraukia žmones iš įvairių sluoksnių: tiek patyrusius specialistus, kurie nori papildyti savo žinias, tiek tuos, kurie ieško naujų įgūdžių. Pavyzdžiui, neformaliuose kursuose dalyvauja žmonės, kurie siekia persikvalifikuoti arba plėsti savo profesinį akiratį. Neformalus švietimas leidžia mokytis ir augti, nepriklausomai nuo ankstesnės patirties.

Kyla abejonių dėl neformaliojo švietimo programų kokybės ir efektyvumo, ypač tų, kurios neturi oficialios akreditacijos.  

Šis trūkumas ypač pastebimas darbo rinkoje, kuomet darbdaviai gali nelaikyti neformaliojo išsilavinimo tokiu pat svariu kaip tradicinis mokslas. Tačiau akreditacijos nebuvimas nereiškia, kad programa yra nekokybiška. Pavyzdžiui, daug neformalių programų remiasi praktiniu mokymu ir realiomis situacijomis, leidžiančiomis dalyviams įgyti naudingų įgūdžių.

Norint atskirti kokybiškas ir efektyvias programas, svarbu atkreipti dėmesį į instruktorių kvalifikacijas, programos turinį ir atsiliepimus iš buvusių dalyvių.

Klausimas: ką daryti, kai darbdaviai nelaiko neformaliojo išsilavinimo tokiu pat svariu kaip tradicinis mokslas? 

Svarbu iš anksto pasiruošti ir parodyti, kaip jūsų žinios ir įgūdžiai, įgyti neformalaus kurso ar programos metu, atitinka darbo reikalavimus. Galite parengti savo darbų ar projektų aplanką (angl.: portfolio) ir parodyti, kaip jūsų žinios būtų pritaikytos ir kuo naudingos būsimoje pozicijoje. Be to, galima siekti įgyti papildomus sertifikatus ar akreditacijas, kurie patvirtintų jūsų žinias ir įgūdžius, o tai gali padėti sustiprinti jūsų poziciją darbo rinkoje.

Nepaisant stigmų, neformalus švietimas turi daugybę privalumų. 

Pavyzdžiui, neformalusis švietimas dažnai orientuojasi į praktinį mokymąsi, leidžiantį dalyviams įgyti konkrečių įgūdžių, kurie yra svarbūs darbo rinkoje. Tokie kursai kaip technologijų ar verslumo mokymai suteikia realių pranašumų. Be to, neformalus švietimas leidžia žmonėms mokytis savo tempu ir pasirinkti temas, kurios jiems įdomios. Tai ypač svarbu turintiems darbo arba šeimos įsipareigojimų. Neformalus švietimas taip pat dažnai apima bendradarbiavimą su kitais. Tai skatina socialinius ryšius ir bendruomenės augimą.

Nors neformalus švietimas turi daug privalumų, yra sričių, kur jis yra mažiau vertingas. 

Kai kuriose profesijose, pavyzdžiui, medicinoje ar inžinerijoje, formalus išsilavinimas yra būtinas. Šios sritys reikalauja išsamesnio žinių kiekio ir jų testavimo egzaminų metu, kad būtų užtikrintas profesionalumo lygis. Formalaus mokymo metu studentai ne tik įgyja teorines žinias, bet ir praktinius įgūdžius, kurie yra vertinami griežtų akreditavimo ir sertifikavimo standartų.

Tokiose profesijose neformalus švietimas gali būti naudingas kaip papildomas šaltinis, tačiau jis negali pakeisti formalaus mokymo, kuris užtikrina, kad specialistai turėtų visus reikiamus įgūdžius ir žinias, reikalingus saugiai ir efektyviai dirbti.

Sekite mūsų naujienas Facebook puslapyje ir sužinokite, kokių dar stereotipų visuomenė turi apie neformalųjį švietimą. Taip pat kviečiame dalintis savo nuomone ir patirtimi komentaruose – jūsų įžvalgos padės geriau suprasti, kaip kartu galime keisti nusistovėjusius požiūrius ir skatinti atvirą bei įtraukų požiūrį į mokymąsi.

Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros inform.