Gruodžio 28 d. Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininkė Danutė Karalevičienė ir valdybos narys Vladyslav Kravčun dar sykį susitiko su Žemės ūkio ministru Broniumi Markausku ir jo pavaduotoju Rolandu Taraškevičiumi aptarti kai kurių naujo nederlingų žemių žemėlapio pakeitimo variantų. Susitikime dalyvavo ir Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Juozas Baublys.
Susitikime dalyvavo: (iš kairės) žemės ūkio viceministras R. Taraškevičius, žemės ūkio ministras ministras B. Markauskas, Seimo narys J. Baublys, LNŽNA pirmininkė D. Karalevičienė, LNŽNA valdybos narys Vladislav Kravčun
Jau anksčiau Varėnoje vykusiuose žemdirbių susirinkimuose Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, informuodamas žemdirbius, viešai pasidžiaugė, kad aktyviai pasiūlymus dėl naujojo nederlingų žemių žemėlapio (NŽŽ) teikė Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacija (LNŽNA). Beje varėniškiams jau buvo žinoma, jog asociacijos aktyvistams ne tik tekdavo įtikinėti ministerijos specialistus kad nemažintų išmokų už nenašias žemes, bet ir ilgus metus ieškoti „įslaptinto žemėlapio“.
Regis, naujas žemėlapis jau kaip ir parengtas, bet vis atsiranda ūkininkų, kurie siūlo atlikti naujus žemės tyrimus kai kurių rajonų seniūnijose, įrodinėjama, kokios prastos jų žemės. LNŽNA pirmininkė Danutė Karalevičienė praėjusių metų gruodžio 28 d. susitikime su ŽŪ ministru B. Markausku atvirai pasakė: „Gerų žemių ūkininkai telkiasi, kaip gauti pinigų, paramos iš nenašių žemių, kaip pasitelkti saviems tikslams mokslininkų pagalbą. Derlingesnių žemių ūkininkai siekia atimti pinigus iš nenašių žemių, juos tenkintų ir tik 25 eurų išmoka už hektarą, nors jų derlingumas kelis kartus didesnis.“ D. Karalevičienė išsakė ministrui savo nuomonę apie numatomą 4 balų paklaidą atliekant pakartotinus žemės tyrimus: „Vadinasi, jeigu turi 38 balų žemę, tai mokslo pagalba gali pasidaryti 34 balus ir jau tampa žemė nederlinga. Tokiu atveju visa Lietuva taptų nederlinga ir kas atsitiktų jei visiems padalintų po 25 eurus už ha? Tikriausiai, mūsų prastų žemių ūkininkus ištiktų bankrotas.“ Taigi, ūkininkai svarsto, kad vieni praranda, kiti atranda, o treti dar tik pradeda ieškoti naujų tyrimų. Kiti abejoja, gal tyrėjus turtingesni ūkininkai gali įtakoti, siekdami savų finansinių tikslų.
Seimo narys Juozas Baublys įsitikinęs, kad nenašių žemių žemėlapį (NŽŽ) kuo skubiau reikia pateikti Europos komisijai (EK), nes nespėjus laiku pateikti žemėlapio, bus visiems mokama 25 eurų išmoka už hektarą (ne išimtis ir Varėnos rajono ūkininkai). O tų seniūnijų nederlingų žemių ūkininkai, kurie įtraukti į naująjį žemėlapį, gali apskritai dar negauti išmokų už savo nenašias žemes, mat pasikeitus vietovių išskyrimo kriterijams, naują statusą įgis iki šiol nuskriaustų 52-jų naujų seniūnijų, kurios iki šiol neturėjo mažiau palankių ūkininkauti vietovių statuso, žemdirbiai. Beje, mūsų žiniomis, po oficialaus žemėlapio derinimo su EK (neoficialiai jis jau buvo derinamas ir anksčiau), ŽŪM specialistams dar reikia pakeisti Lietuvos kaimo plėtros programą (KPP), kurioje šiuo metu numatytas senasis mažiau palankių ūkininkauti vietovių žemėlapis. Techninės procedūros, susijusios su KPP pakeitimu, užtrunka keletą mėnesių ar daugiau, atsižvelgiant į EK teikiamų pakeitimų, susijusių su KPP priemonių įgyvendinimu, apimtį. Bet kokiu atveju paraiškos 2018-aisiais ES paramai gauti jau bus renkamos pagal naują NŽŽ.
LNŽNA pirmininkė D. Karalevičienė aktyviai dalyvavusi ŽŪ ministerijos specialistų ir kt. svarstymuose dėl naujojo žemėlapio „Merkio kraštui“ apibūdino NŽŽ ypatumus. Reforma buvo vykdoma dviem etapais. Pirmojo etapo, kuris buvo paremtas biofizikinių kriterijų taikymu, metu buvo privaloma griežtai laikytis Jungtinių tyrimų centro parengtos metodikos. Antrajame etape kiekviena valstybė turėjo daugiau laisvės pasirinkdama taikyti ekonominio vertinimo kriterijus, atsižvelgdama į savo šalies situaciją, duomenų šaltinius ir kt. Buvo privaloma atsižvelgti į metodikoje nurodytą koreliacijos lentelę, t. y. ar yra sąsaja tarp mūsų pasirinktų ekonominio vertinimo ir pirmojo etapo metu taikytų biofizikinių kriterijų. Beje, iš aštuonių EK pateiktų biofizikinių kriterijų Lietuvai buvo aktualūs keturi (žema temperatūra, nepalanki dirvožemio tekstūra ir akmenuotumas, blogas dirvožemio drenažas ir blogos dirvožemio cheminės savybės), kuriais vadovaujantis buvo atrinktos teritorijos, turinčios didelių gamtinių trūkumų (kliūčių). Iš viso yra atrinkta 220 seniūnijų. 161 seniūnija, kurias santykinai vadiname didelio nepalankumo vietovėmis, – su žemėmis iki 32 našumo balų. Į NŽŽ naujai įtrauktos 59 seniūnijos, kurių žemių vidutinis našumo balas ne didesnis kaip 34 balai. Taigi, į paramos schemą pateko 52 naujos seniūnijos. Į paramos schemą ateinančių naujų seniūnijų žemės ūkio paskirties žemės plotas sudaro apie 140 tūkst. hektarų. Dar svarbu ir tai, kad iš paramos schemos bus išbrauktos 69 seniūnijos, kurių žemės ūkio paskirties žemės plotas – per 500 tūkst. ha. Pastarosioms bus taikomas dvejų metų pereinamasis laikotarpis – iki 2019-ųjų pabaigos. Daug lems, kiek lėšų teks skirti 2018-aisiais paramai pagal NŽŽ. Jeigu lėšų bus, bus sprendžiama ir svarstomos galimybės arba dėl pereinamojo periodo trukmės ilginimo iki 2020-ųjų, arba dėl išmokų didinimo. Tačiau dar neaišku, kiek laiko truks svarstymai Europos komisijoje, gali užsitęsti ir metus…
Irena RATKIENĖ
