Praėjusį penktadienį šv. Mišias aukojo (iš kairės) – Trakų kleb. dek. Jonas Varaneckas, Vilniaus arkivyskupijos vyskupas augziliaras ir generalvikaras Arūnas Poniškaitis, Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos auklėtinis Robert Gaičauskas, Trakų Švč. M. Marijos Apsilankymo bazilikos vikaras kun. Rimas Kalmatavičius, Vilniaus arkivyskupo asmeninis sekretorius kunigas moral. teol. lic., rel. m. mgr. Robertas Moisevič
Praėjusį penktadienį, gruodžio 17 d., sukako metai, kaip į amžinuosius Dievo namus iškeliavo mons. Vytautas Pranciškus Rūkas (1925–2020). Žiaurios pandemijos sąlygomis velionis buvo atvežtas į Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikos šventorių ir palaidotas prie Gerojo Ganytojo skulptūros.
Dėl visuotinio karantino parapijiečiai negalėjo dalyvauti laidotuvėse, o šv. Mišias aukojo Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, vyskupas augziliaras ir generalvikaras Arūnas Poniškaitis, vyskupas augziliaras Darius Trijonis, vyskupo sekretorius kunigas, teol. lic. Robertas Moisevič, Trakų kleb. dek. Jonas Varaneckas ir vikaras kun. Rimas Kalmatavičius ir kt. – taip sakė po šv. Mišių Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikos kleb. dek. Jonas Varaneckas, paminėjęs savo bendrystę ir pažintį su velioniu mons. Vytautu Pranciškumi Rūku.
Metinių pamaldose dalyvavo daug tikinčiųjų tarp jų – Jonas Kryževičius (pirmoje eilėje pirmas iš kairės) ir LR Seimo narys Kęstutis Vilkauskas (pirmoje eilėje trečias iš kairės)
Metinių pamaldose jau dalyvavo ne tik gausus būrys Trakų parapijiečių, velionio giminaičiai, bet ir valdžios atstovai: LR Seimo nariai Edita Rudelienė ir Kęstutis Vilkauskas, Trakų rajono savivaldybės meras Andrius Šatevičius, administracijos direktorė Jolanta Abucevičienė. Šv. Mišias aukojo Vilniaus arkivyskupijos vyskupas augziliaras ir generalvikaras Arūnas Poniškaitis, kuris ir pasakė pamokslą, prisimindamas savo pažintį su mons. V. P. Rūku.
Mons. Vytautas Pranciškus Rūkas (1925–2020)
Šiandien prisimename
V. P. Rūką, Jūs jį pažinojote ilgus metus. Aš buvau pirmo kurso klierikas, kai pirmą kartą jį sutikau. Trakų klebonas V. P. Rūkas mums vedė rekolekcijas. Tada pirmą kartą pamačiau V. P. Rūką, prisimenu jo ramų kalbėjimą, ramų veidą, ramų žvilgsnį. Praėjus daugiau kaip 30 m., kai atsidūriau Vilniaus arkivyskupijoje, vėl sutikęs V. P. Rūką, pamačiau tą patį šviesų giedrą žvilgsnį, nors jį jau slėgė ir amžiaus našta, ir buvo sveikatos problemų. Net tada, kai jau artėjo jo iškeliavimo akimirka, kai jau ėjo paskutiniai gyvenimo metai, jis buvo toks pats. Pamenu, kaip aš aplankiau jį ligoninėje, jis tuo metu karščiavo ir manęs nepažino, bet nuo juo dvelkė ramybė.
V. P. Rūkas per gyvenimą patyrė daug iššūkių. Ir mes turime įveikti daug įvairių iššūkių. Ir mes susiduriame su skausmu, bet kai yra trupinėlis vilties, reikia priimti tą savo neišvengiamą kančią, paaukoti ją Viešpačiui, vienyti ją su Kristaus kančia, su Jo kryžiumi, tada mūsų gyvenimas teka net ir ligos išvargintame veide, žvilgsnyje. Tame žvilgsnyje matosi gyvenimas. Kiekvienas iš mūsų esame pašaukti Amžinajam gyvenimui. Už tai mes šloviname Viešpatį – savo malda, įsiklausydami į Jojo žodį, kuris mums yra kaip maistas, priimdami Jį šv. Komunijoje, kuris mums yra kaip gyvenimo duona. Mums kasdienė duona yra šventa, tai yra tarsi ženklas, simbolis viso maisto, kurį mums pats Viešpats dovanojo.
Tikintieji meldėsi prie mons. Vytauto Pranciškaus Rūko kapo
Pasibaigus šv. Mišioms visi susirinko prie mons. V. P. Rūko amžinojo poilsio vietos ir sukalbėjo maldą „Viešpaties angelas“ bei prisiminė patį Ganytoją. Tikimasi kitąmet pastatyti paminklą, kurio projektą ruošia velionio giminės. VšĮ „Vorutos“ fondas rengia antrąją knygą apie mons. Vytautą Pranciškų Rūką, kuri bus išleista kitų metų pirmą ketvirtį, nes dėl pandemijos ir darbuotojų ligų šiemet nepavyko to padaryti.
Juozas Vercinkevičius
Autoriaus nuotr.
