Daugumai trakiečių šio žmogaus pristatyti nereikia. Jį visi pažįsta, myli ir gerbia. O jis su visais mielai bendrauja, domisi savo krašto istorija ir jame vykstančiais įvykiais. Nesuklystume sakydami, kad jo didžioji aistra yra menas ir spauda, o gyvenimo draugas – fotoaparatas. Taip, tai – Trakų krašto literatas, žurnalistas, fotografas ir be galo nuoširdus žmogus Vytautas Žemaitis.
2007 m. Vytautas Žemaitis su Prezidente Dalia Grybauskaite Vilniaus filharmonijoje, vykusiame respublikiniame neįgaliųjų suvažiavime
Amžinas sienlaikraštininkas
Vytautas Žemaitis gimė Kazokiškių k., Grendavės apyl., Trakų r. Mokėsi Gudakiemio septynmetėje (vėliau įstaiga buvo reorganizuota į aštuonmetę mokyklą) ir Rūdiškių vidurinėje mokyklose. Neakivaizdžiai studijavo Panevėžio hidromelioracijos technikume, humanitarinius mokslus (politinę ekonomiką) baigė Kaune. Dar mokyklos suole pradėjo svajoti apie menotyrą ir žurnalistiką bei, žinoma, fotografiją. Besimokydamas Rūdiškių vidurinėje mokykloje kartą atsitiktinai apsilankė Vilniaus Halės turguje, kur už tris rublius nusipirko savo pirmąjį fotoaparatą „Smena“. „Tai buvo džiaugsmo“, – prisimena Vytautas. Dar besimokydamas Rūdiškių vidurinėje mokykloje fotografijos paslapčių išmoko iš daugiau patyrusio fotografijos technikoje klasės draugo a. a. Valentino Jasinevičiaus (dirbo tuometinėje Talino televizijos studijoje). Būsimas fotografas tapo mokyklos sienlaikraščio redakcinės kolegijos nariu, o kai vyresni redaktoriai baigdavo mokyklą, jam teko perimti vadovavimą sienlaikraščių leidybai. Jaunasis sienlaikraštininkas ne tik „dėjo“ nuotraukas, skelbė karikatūras, bet ir rašė straipsnius. Vėliau dirbdamas „Vienybės“ kolūkyje, taip pat leido sienlaikraščius, o drauge ir padėdavo savo tėviškėnams Grendavėje leisti kolūkio sienlaikraštį. „Buvau amžinas sienlaikraštininkas“, – juokiasi Vytautas Žemaitis.
Įvairūs darbai
Per savo gyvenimą V. Žemaičiui teko dirbti įvairius darbus. Vaikystės draugo tėvo ir buvusio mokytojo a. a. Stepo Ramanausko dėka įsidarbino kultūros namuose Alaburdiškėse (Trakų r.) – tapo net ir direktoriumi. 2,5 metų „naujai iškeptam“ kultūros darbuotojui teko nuomotis būstą. Vykdydamas kultūrinę veiklą, V. Žemaitis kartu su meno vadovu Edmundu Mikalausku ir dusmeniškiais vyrais bei Dusmenų kultūros namų meno vadovu ir Dusmenų bažnyčios vargonininku Alfredu Andriuškevičiumi subūrė vyrų chorą, kurie Kaune zoniniame vyrų chorų festivalyje užėmė III vietą. Už tai tuometinis Trakų r. kultūros skyriaus vedėjas Julius Pulauskas jiems įteikė padėkas. Vėliau gyvenimas Vytautą penkeriems metams nubloškė dirbti melioracijos darbų – buvo brigadininkas. Jo darbo objektai apėmė Šklėrius, Paluknį, Mamavį, Padvarionis ir kt. Jam teko dirbti su prof. Juozu Butkumi ir Trakų melioracijos statybų valdybos (MSV) darbų vykdytoju a. a. Alfonsu Perevičiumi. Jie vieni pirmųjų Lietuvoje prisidėjo prie spanguolių plantacijos kūrimo – sodinukai buvo pargabenami net iš JAV. Taip pat Vytautui teko rengti Merkio eksperimentiniam ūkiui pievų drėkinimo sistemą. Tuo metu jis apsigyveno pas seserį Antaniną, padėjo jai tvarkytis ūkyje. „Man išėjus iš MSV, jų tolesnio likimo nežinau“, – sako Vytautas. Po to likimas taip susiklostė, kad Vytautas atsidūrė Trakų nerūdinių statybinių medžiagų gamybinio susivienijimo gamykloje „Nesta“. Jam buvo skirtas bendrabutis (dabar – Vytauto g. 38, Trakai). Vėliau vaikinų bendrabutis buvo perkeltas į Senuosius Trakus. Po kurio laiko Senuosiuose Trakuose, Nerūdininkų gatvėje, jis gavo dviejų kambarių butą, kur gyvena iki šiol kartu su žmona Genute, su kuria yra sukūrę gražią šeimą.
Menas ir žurnalistika
Nuo to laiko, kai Vytautas Žemaitis žengė pirmuosius žingsnius profesionalios žurnalistikos, spaudos link, praėjo daugiau kaip keturi dešimtmečiai. 1974–1976 m. tuometinėje „Spartuolio“ (dabar „Galvės“) redakcijoje buvo pradėti rengti etatinių korespondentų kursai. Iš pradžių V. Žemaitis dar nerašė, drovėjosi, tačiau vis dėlto išklausė kursą. Po to po truputį ėmė rašyti. Apie 1978 m. būsimasis žurnalistas pradėjo bendrauti su neįgaliųjų spauda, su kuria draugystę tęsia lig šiol. Iš pradžių jo bendravimas su laikraščiu „Bičiulystė“ apsiribojo tik skaitymu, o vėliau prasidėjo ir rašymas. Taip jų bendradarbiavimas trunka 26-erius metus. Vytautas labai myli gamtą, todėl jau dešimtmetį bendrauja ir su leidiniu „Žaliasis pasaulis“, kur kai kada publikuoja savo darbus.Jo straipsniai ir / ar nuotraukos puošė tokius laikraščius kaip „Trakų žemė“, „Voruta“, „Galvė“, „Valstiečių laikraštis“, „Nemunas“, „Ūkininko patarėjas“, taip pat bendradarbiauja su žurnalu „Tautinių mažumų naujienos“, padėjo iliustruoti Romualdo Tinfavičiaus knygą „Nuo Juodosios jūros iki Trakų“, Elenos Žilinskienės „Tiltų krašto kaimai šimtmečių kaitoje“ ir kt. Per daugiau kaip keturis dešimtmečius Vytauto fotoaparatas užfiksavo daugybę Trakų krašto žmonių ir įvairių švenčių, įamžino skirtingus metų laikus. „Rimtai domėtis fotografija pradėjau būdamas Zanavykų krašte, Šakių r., – pasakoja Vytautas Žemaitis.
– Turiu dėkoti „Bičiulystei“, nes jie mane atvedė į profesionalo kelią. Redakcija nusprendė surengti respublikinį neįgaliųjų plenerą – 2006 m. atstovavau Vilniaus apskričiai. Vėliau sekė kiti plenerai Nidoje, Preiloje, Šventojoje. Nuo 2011 m. esu Trakų krašto fotografų asociacijos „Fotra“ narys“. Prieš kurį laiką jam dirbant „Trakų žemės“ redakcijoje vyr. redaktorius Juozas Vercinkevičius pasirūpino leidimu jam fotografuoti Lenkijos Prezidentą Lechą Kačinskį jo vizito metu Trakuose kartu su LR Prezidentu Valdu Adamkumi bei Nyderlandų karalienę Beatričę. Taip pat jam teko fotografuoti daug žymių valstybės veikėjų, politikų, meno ir kultūros atstovų. Vytautas turi talentą ir poezijai – jis kuria eiles. Jo kūryba yra publikuota Trakų r. literatų brolijos „Aukuras“ išleistuose almanachuose bei kituose Lietuvos spaudos leidiniuose.
Šių laikų knygnešys
Jo platinama Trakų r. spauda tapo savotišku suvenyru ir atsitiktinai per 15 m.„perėjo“ svečias šalis – pasiekė Ispaniją, Portugaliją, Prancūziją, jam teko lankytis Vokietijoje, taip pat Lenkijos lietuviams buvo perduotas rajono spausdintas žodis. Trakų krašto naujienos pasiekė Gervėčių (Astravo r.) ir Rimdžiūnių vietoves (Baltarusija), ir atsitiktinai per du jaunus žmones nukeliavo į Pamaskvį. 1989–1991 m. V. Žemaitis įsiliejo į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdį. Jis buvo atsakingas už Sąjūdžio spaudos platinimą visame rajone. Taigi, Vytautas Žemaitis tapo savotišku šių laikų knygnešiu.
2008 m. birželio 16 d. LR Prezidentas Valdas Adamkus (dešinėje) ir Lenkijos Prezidentas Lechas Kačinskis lankėsi Trakuose
Apdovanojimai
Menininko, fotografo ir žurnalisto veikla neliko nepastebėta. Tą patvirtina ir įvairūs jam skirti apdovanojimai. Už kūrybinį ir žurnalistinį darbą Vytautas Žemaitis yra apdovanotas LR kultūros ministro (2009), Seimo padėkomis (2013), Trakų r. savivaldybės, įvairių rajonų, merijų padėkomis. 2010 m. Trakų r. savivaldybė suteikė Kunigaikščio Vytauto Didžiojo II laipsnio nominaciją ir medalį. 2013 m. laikraščio „Bičiulystė“ rengtame konkurse Vytauto nuotraukos jam pelnė laureato titulą, o 2011 ir 2014 m. „Žaliam pasauly“ jam skirta trečia vieta. Už nenuilstamą triūsą ir meilę gimtajam kraštui, norą įamžinti, įprasminti ir sudvasinti, perkelti kasdienybę į romantiškesnį, šviesesnį būvį, už jėgą, tūnančią žmoguje, kuri verčia kiekvieną keltis ryte ir eiti, eiti ir dirbti dėl kitų, dėl gražesnio rytojaus pelnė LR Seimo narės Dangutės Mikutienės organizuotame konkurse „Gerumo angelo skrydis“ nominaciją 2016 m. Šiemet „Bičiulystė“ už 2016-ųjų metų veiklą skyrė menininkui padėką ir palinkėjo tolimesnio bendradarbiavimo. „Rašyti, kurti, fotografuoti mokausi kasdien, – sako Vytautas. – Anksčiau aplankytos įvairios dailės ir fotografijų parodos Vilniuje, Kaune, Trakuose ir kitur.“ Taip pat Vytautas renka žymių menininkų albumus, pats yra pateikęs daug nuotraukų įvairiuose bukletuose, knygose, almanachuose. Jis yra kviečiamas į įvairius renginius. Žurnalistikos pagrindų mokosi ir iš televizijos, radijo laidų. Eiliniai trakiečiai taip pat nėra abejingi Vytauto veiklai. Jis ir šiandien dėkoja už prieš dešimtmetį iš tuometinės Trakų neįgaliųjų užimtumo centro direktorės Astos Kandratavičienės gautą fotoaparatą, su kuriuo jis garsino Trakų kraštą Lietuvoje. Beveik dešimtmetį jam tarnavęs pagalbininkas „išėjo į pensiją“. Tačiau trakiečiai nepaliko fotografo bėdoje. 2015 m. kraštiečiai sukūrė iniciatyvą, kurios metu buvo surinktos lėšos ir už jas nupirktas naujas fotoaparatas.
„Net nesitikėjau, kad yra tiek daug gerų žmonių“, – dėkojo V. Žemaitis ir pažadėjo dar ne vienerius metus džiuginti savo naujomis fotografijų parodomis ir nenustoti fiksuoti reikšmingų Trakų kraštui ir jo gyventojams įvykių.
2008 m. birželio 25 d. Lietuvoje su valstybiniu vizitu lankėsi Nyderlandų karalienė Beatričė. Jos Didenybė apžiūrėjo Trakų Salos pilį. Pilyje karalienei socialinės srities specialistai pristatė socialinių tinklų veiklą Lietuvoje
Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ Nuotr.
