Šiandien Europos Komisija peržiūri ES sanglaudos politiką, siekdama geriau remti Europos konkurencingumą ir dekarbonizaciją, gynybą ir saugumą, rytinių sienų regionus, taip pat įperkamo būsto plėtrą, atsparumą vandens stygiaus grėsmėms bei energetinį perėjimą.
Šios iniciatyvos tikslas – padaryti sanglaudos politiką veiksmingesnę, skatinant valstybes nares ir regionus investuoti į Europos strateginius prioritetus, kartu išlaikant pagrindinį sanglaudos politikos tikslą – mažinti ekonominius, socialinius ir teritorinius skirtumus. Valstybės narės bus kviečiamos perprogramuoti dalį 2021–2027 m. laikotarpio sanglaudos fondų, kad šie būtų nukreipti į naujas investicijas, vykstant sanglaudos politikos vidurio laikotarpio peržiūrai.
Europos konkurencingumo stiprinimas ir inovacijų atotrūkio mažinimas
Atsižvelgdama į tai, kad verslas, nepriklausomai nuo jo dydžio, atlieka svarbų vaidmenį mokslinių tyrimų, inovacijų, žinių ir technologijų perdavimo srityse, Komisija siūlo išplėsti Europos regioninės plėtros fondo paramą didelėms įmonėms svarbiose srityse, tokiose kaip gynyba, strateginės technologijos ir dekarbonizacija. Be to, Komisija ragina valstybes nares didinti investicijas į strategines technologijas per Strateginių technologijų Europai platformą (STEP), kad sustiprintų ES konkurencingumą ir inovacijų potencialą.
Parama gynybos pramonei ir rytinių sienų regionams
Siūloma valstybių narių galimybė naudoti esamus sanglaudos fondus atsparios infrastruktūros kūrimui, skatinančiam karinį mobilumą. Taip pat bus remiamas mažų ir didelių įmonių pajėgumų plėtojimas gynybos sektoriuje visuose ES regionuose.
Be to, rytinių sienų regionų Sanglaudos programos, kurios yra neproporcingai paveiktos Rusijos agresijos prieš Ukrainą, galės gauti išankstinį finansavimą palankesnėmis sąlygomis, jei bent 15 proc. jų bendro finansavimo bus nukreipta į naujus strateginius prioritetus.
Įperkamo būsto plėtra
Vadovaudamasi pirmininkės politinėmis gairėmis, Komisija siūlo padvigubinti sanglaudos politikos lėšų dalį, skirtą įperkamo būsto projektams. Valstybės narės taip pat galės pasitelkti privačias ir viešąsias investicijas naudodamos naują finansinį instrumentą, sukurtą bendradarbiaujant su Europos investicijų banku (EIB). Šis instrumentas sujungs sanglaudos lėšas su EIB, kitų tarptautinių finansų institucijų bei nacionalinių skatinamųjų ir komercinių bankų ištekliais.
Vandens išteklių atsparumo stiprinimas
Valstybės narės galės padidinti investicijas į vandens infrastruktūros atsparumą – nuo skaitmenizacijos ir efektyvesnio valdymo iki sausros bei dykumėjimo poveikio mažinimo.
Energetinis perėjimas
Sanglaudos fondai rems investicijas į energetinius jungiamuosius tinklus ir susijusias perdavimo sistemas, taip pat įkrovimo infrastruktūros diegimą. Šios priemonės bus svarbios siekiant spartesnio perėjimo prie švaresnės energijos ir tvaraus judumo. Taip pat siūloma supaprastinti finansavimą dekarbonizacijos priemonėms.
Finansiniai paskatinimai pagal strateginius prioritetus
Visiems sanglaudos projektams, vykdomiems pagal ES strateginius prioritetus, bus taikomas iki 30 proc. išankstinio finansavimo.
Be to, programos, kurios perskirstys bent 15 proc. savo lėšų į strateginius prioritetus, galės gauti dar didesnį išankstinį finansavimą.
Dar daugiau – ES finansavimas strateginiams prioritetams visuose regionuose gali padengti iki 100 proc. visų išlaidų.
Kiti žingsniai
Šiandienos siūlomos Sanglaudos politikos teisės aktų pataisos, pateikiamos 2025 m. vidurio peržiūros kontekste, bus nagrinėjamos Europos Parlamente ir Taryboje.
Komisijos tikslas – iki 2025 m. su valstybėmis narėmis ir regionais užbaigti vidurio laikotarpio perprogramavimo procesą, kad naujos programos galėtų būti pradėtos įgyvendinti jau 2026 m. pradžioje.
Kontekstas
Turėdama 392 mlrd. eurų biudžetą 2021–2027 m. laikotarpiui, sanglaudos politika išlieka pagrindine ES investicijų priemone. Vadovaujantis teisinėmis nuostatomis, vykdant dabartinę vidurio peržiūrą, valstybės narės gali įvertinti Sanglaudos programų įgyvendinimą ir pritaikyti jas naujiems politiniams prioritetams 2025 metais.
