Šeštadienį, eidamas 78-uosius metus, mirė Lietuvos žurnalistas, rašytojas, vertėjas, kino istorikas ir kritikas Laimonas Tapinas.
Šia žinia savo savo feisbuko paskyroje pasidalijo visuomenininkas Andrius Tapinas. Būtent tiesioginio eterio metu, kada buvo renkama Lietuvos piliečių parama sunkiosios ginkluotės – „Bayraktar“ pirkimo Ukrainos kariuomenei, A.Tapinas sulaukė skambučio.
„Sunkesnio tiesioginio eterio tikriausiai niekada neturėsiu. Kaip ir paskutinių dienų, kai lauki neišvengiamo“, – FB paskyroje rašo A. Tapinas.
„Bet gyvenimas yra ironijos meistras. Kai mūsų triumfo akimirką šalia gulinčiame telefone įsižiebia skambutis, į kurį aš negaliu atsiliepti, nors ir žinau, ką jis reiškia. Tik Fredis buvo teisus – “show most go on”.
Mano Tėtis šį vakarą išėjo, mano užsispyręs kuršis po neįtikėtinos kovos viduje pasakė “užteks” ir iškeliavo į paskutinį plaukiojimą.
Žmogus, išmokęs mane žaisti tenisą ir “parduotuvę”, kai aš būdavau pardavėjas, o jis kažkodėl nuspręsdavo suvaidinti piktą girtuoklį ir viskas baigdavosi mano ašaromis
Žmogus, kuris buvo “sąlyga”, kad didesni vaikai kieme mane priims žaisti ledo ritulį arba futbolą – ateik su tėvu, galėsi su žaisti.
Žmogus, kuris man, penktokui, pasakė “ar tau daugiau niekas nerūpi, tik tas sušiktas futbolas” ir tada aš parašiau romaną apie Briusą Li ir tėškiau jam į rankas.
Žmogus, kuris jaudinosi, kad aš įstočiau į universitetą tūkstantį kartų labiau negu aš pats. Žmogus, kuris gal ir nepritarė, bet niekada nenurodinėjo mano gyvenimo pasirinkimų.
Žmogus, kuris 54 metus mylėjo vieną moterį – mano mamą. Bet kažkaip atrodo, kad Kauno “Žalgirį” mylėjo dar labiau.
Žmogus, kuris kovojo dėl gyvenimo, dėl galimybės dar pabūti su savo moterim, dar pažiūrėti vienas rungtynes, dar pamatyti, kaip skleidžiasi medžiai už langų Žirmūnuose, tiek kiek galėjo ir dar daugiau. Ir dar šiek tiek.
Ir kuris savo kitame kelyje, esu tikras, niūniuoja savo mylimųjų, tais laikais superdeficitinių Boney M melodiją – “ten prie Babilono upių, ten mes sėdėjom, taip, mes verkėm, taip prisiminėm keistas žemes”.
Bet nereikia juodos spalvos, nereikia liūdesio, tik vieno kito balto žiedo. Kur ir kada atsisveikinsim, parašysiu atskirai.“
Užuojautą dėl netekties dėl žurnalisto, rašytojo, kino istoriko ir kritiko Laimono Tapino mirties parašė Premjerė Ingrida Šimonytė.
„Ryškių talentų asmenybė, mylimas dėstytojas ir savosios srities profesionalas Laimonas Tapinas didžiulę gyvenimo dalį paskyrė žurnalistikai, prisidėjo prie jos tradicijos formavimo Lietuvoje ir ateities kartų ugdymo. Šis indėlis neliks pamirštas, kaip neliks pamirštas ir šviesus jo atminimas artimųjų, bičiulių, buvusių kolegų ir mokinių širdyse. Visiems jums šią netekties valandą reiškiu gilią užuojautą“, – sakė Ministrė Pirmininkė.
L. Tapinas yra dirbęs korespondentu, apžvalgininku, dėstė Vilniaus universitete, prisidėjo prie nepriklausomos Lietuvos žiniasklaidos institucijų kūrimo, buvo kelių iš jų vadovu, be kita ko, yra išleidęs ne vieną žiniasklaidos teorijos ir istorijos knygą.
Be gausių profesinių apdovanojimų, L. Tapinas apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi.
„Trakų žemės“ inf.
