Praėjus daugiau nei šešiasdešimt šešeriems metams po burlaivio pastatymo Suomijoje ir jau daugiau kaip dvejiems metams po jo išbraukimo iš Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registro (LR KVR), 2014 m. vasarą (liepos 19 d.) barkentina „Meridianas“ vėl prišvartuota miesto centrą į dvi dalis dalinančioje Danės upėje. Klaipėdos miesto simboliu tapusiu mediniu burlaiviu domisi ir į jį pažiūrėti atvyksta vis daugiau svečių iš Lietuvos ir užsienio. Kodėl? Vedini nuostalgijos, prisiminimų, smalsumo. Laivo istorija išties verta plunksnos, o reikšmė žmonėms – neišmatuojama.

Barkentina „Meridianas“ – Klaipėdos miesto simbolis ir pasididžiavimas (Autorės nuotr.)

              

 

Paraleliai, panašiu, nors ir ženkliai didesnės gyvavimo istorijos turtingumu ir svarba žmonėms yra žymusis vokiečių burlaivis „Rickmer Rickmers“ (laivas pastatytas 1896 metais, Bremerhaveno uoste). Burlaivis buvo tinkamas naudoti buvo iki pat 1962 metų, o jau 1983 metais Hamburgo gyventojai džiaugėsi atgabentu ir Elbės upėje prišvartuotu istoriniu laivu ir iki šiandien laiko jį miesto simboliu. Remiantis istoriniais faktais, laivas į Hamburgą buvo atgabentas visiškai sutrūnijęs, tačiau dėka aktyvių savanorių (kurie už juodą darbą negavo joki atlyginimo) jį pavyko prikelti naujam gyvenimui. Įdomus faktas tas, kad laivas pastatytas Rickmer Rickmers (toliau – RR) anūko garbei. Berniuko medinė statula puošia laivo priekį iki šiol.

„Rickmer Rickmer“ – Hamburgo uostamiesčio „stebuklas“ (Autorės nuotr.)

www.rickmer.rickmers.de

Nors burlaivis yra matęs daug audrų, mūšių bei karų, atkūrus tam tikras laivo vietas (prie to savanoriškais pagrindais prisidėjo ir miesto gyventojai) čia sėkmingai veikia ir miesto svečius kviečia unikalus muziejus bei čia įsikūręs restoranas. Žmonės gali lankytis istorinio laivo denyje, užeiti į kapitonų valdas, jūreivių virtuvę bei patekti į laivo vidų – sandėlius, kuriuose buvo gabenami produktai, gyvūnėliai bei vairinę. Spėjama, kad laivo sėkme iki šiol rūpinasi jo simbolis – mažas berniukas.

„Kritikai kritikuos tokį palyginimą, kaip jiems ir priklauso. Kaip tokio maštabo laivas kaip „Rickmer Rickmers“ gali būti lyginamas su medine barkentina? Sakys, panašumas tik tas, kad jie švartuojasi tiesiog per miestą tekančioje upėje? Lyginu juos ne pagal dydį, paskirtį ir sudėtį, o pagal reikšmę žmonėms.“ (Autorė)

 

Iš burlaivio „Rickmer Rickmers“ denio matosi gražiausi Hamburgo uosto vaizdai (Autorės nuotr.).

Niekam ne paslaptis, kad 1923 metais Lietuva tapo jūrine valstybe – prie jos prijungus Klaipėdą – tuo pačiu ir Klaipėdos uostą. Tuo metu jūriniais reikalais, kaip rašo pulkininkas leitenantas Gintautas Surgaitis, ėmė domėtis ir visuomenė, ir ekonominių sunkumų prislėgta jaunoji Lietuvos vyriausybė. Būtent tuo metu atsidarė vartai laivams, jūreivystei, ekonomikos kilimui. Nors šiandien Klaipėdos uostas ir negali lygintis su didžiausiais Europoje – Roterdamo (Olandija), Antverpeno (Belgijos), Hamburgo (Vokietija) uostais, akistatoje prieš istoriją, kiekvienas jų yra turtingas.

Ne pagal paskirtį, bet išnaudojamas

Remiantis istoriniais faktais, barkentina „Meridianas“ buvo vienas iš 91, 1945-1952 metais Turkų miesto (Suomija) laivų statykloje „Oy Laivateollisuus Ab“ pastatytų burlaivių, pažymėtas penktuoju numeriu. Teigiama, kad tuo metu burlaiviai buvo atiduoti TSRS (tuometinei Tarybų sąjungai) kaip kontribucija[1]. Ilgus metus „Meridianas“ tarnavo kaip mokomasis burlaivis – buvo perduotas tais pačiais metais įkurtai Klaipėdos jūreivystės mokyklai. Danės krantinę burlaivis pasiekė 1969 metais, 1968 metais pripažinus jį netinkamu atlikinėti savo funkcijas (kaip jūreivystės mokymo priemonė Baltijos mokomųjų laivų būryje). Nereikėtų pamiršti, kad Danės krantinę barkentina pasiekė dėka Arkadijaus Lichtinšaino, kuris tuo metu, galima sakyti tiesiog išgelbėjo laivą nuo jai grėsusios utelizacijos. Laivas buvo perduotas Klaipėdai su sąlyga, jog čia veiks jūrinės tematikos ekspozicija ir restoranas – tiesiog buvo įrodytas jo reikalingumas ir panaudojimo galimybės. To pasekoje, 1970 metais burlaivis perduotas Klaipėdos valgyklų, restoranų ir kavinių trestui[2], kas padėjo jam tapti jaukia pasisėdėjimo, poilsio vieta – po metų jame pradėjo veikti restoranas „Meridianas“. Pasak prie „Meridiano“ išsaugojimo smarkiai prisidėjusio  A. Lichtinšaino, šis laivas, daugelį metų stovėdamas Danės upėje miesto centre, tapo Klaipėdos gyventojams ir jo svečiams jūrininkų ir žvejų šlovės simboliu.[3]

Barkentina „Meridianas“ buvo jūreivių mokomoji priemonė (iš paramos fondo „Meridianas“ nuotr. archyvo)

Kova už kultūrinį išlikimą su parako prieskoniu

Jūreiviai džiaugėsi laivu iki pat 1968 metų (iš paramos fondo „Meridianas“ nuotr. archyvo)

Tačiau jau 1999 metais Kilnojamųjų kultūros vertybių ekspertų komisija svarstė barkentinos kultūrinės vertės klausimą (1993 metais „Meridianas“ buvo įrašytas į Kultūros vertybių registrą). Komisija kėlė klausimą, ar nevertėtų šio burlaivio išbraukti iš sąrašų? Paraleliai, 2000 metų rugsėjo mėnesį „Klaipėdos“ dienraštis rašė – „Miesto simbolį „Meridianas“ paprasčiau susprogdinti negu atgaivinti“. Rugsėjo 24 dienos vidurnaktį buvo pasikėsinta „Meridianą“ tiesiog pašalinti, jį susprogdinant. Šis įvykis atnešė nemenkų nuostolių – kaip rašoma, nukentėjo barkentinos vairinė, denis. Tuo metu pasirodžiusio straipsnio autorė Adelė Žičkuvienė rašė, kad šis įvykis paskatino susirūpinti miesto simbolio būkle ir Klaipėdos savivaldybės atstovus. Su mintimi, kad „Meridiano“, kaip miesto ir Klaipėdos uosto simbolio gali nebelikti, negalėjo susitaikyti Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje padėjėjas Artūras Žičkus, išpirkęs barkentiną už simbolinę, 1 lito kainą.[4] Iškart po to susikuria Klaipėdos jūrinio miesto simbolio burlaivio „Meridianas“ paramos fondas, kuriam ir perduodamas burlaivis.

Antrasis išlikimas pareikalavo dar didesnių investicijų

„Žinoma, būtų įdomu išgirsti Kultūros paveldo departamento vadovų ir ten dirbančių darbuotojų nuomonę, kaip susirinkusi taryba galėjo nustatyti burlaivio reikšmingumą. Ar apie jį neturėjo kalbėti visuomenė, miesto vadovai?“(Autorė).

Pasak Kultūros paveldo departamento vadovės Dianos Varnaitės, 2012 metų rugsėjį Kultūros paveldo departamento pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba panaikino barkentinai teisinę apsaugą. Nustatyta, jog objektas neatitinka ministro įsakymu patvirtinto  „Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų aprašo“ – amžiaus cenzo, autentiškumo ir reikšmingumo. Iškart po to, spalio mėn. buvo sulaukta savininko kreipimosi į Vyriausybę dėl leidimo nuskandinti „Meridianą“ išdavimo, motyvuojant fondo nepajėgumu padengti barkentinos remonto išlaidas. Laivu buvo norima tiesiog atsikratyti. Šiam ėjimui „šachmatų partijoje“ neleido Klaipėdoje žinomi verslininkai Aloyzas Kuzmarskis ir Aidas Kaveckis, ne tik perėmę fondą į savo rankas, bet ir inicijavę jo atstatymą – kapitalinį remontą. Žinoma, kaip teigia šio fondo komunikacijos atstovas Gediminas Gudavičius, sprendimas buvo priimtas tariantis su miesto savivaldybės vadovais. Vos tik perėmus fondą naujiesiems valdytojams reikėjo atriekti 200 000 Lt pyrago dalį ir atiduoti ją už ankstesnių fondo valdytojų prisiimtus kreditorinius įsipareigojimus. Tolimesniuose planuose sekė „Meridiano“ atstatymo darbai už 2 mln. Lt, po metus laiko trukusių remonto darbų, investicijų suma pasiekė 5 mln. Lt. Padidėjusių investicijų priežastis – įvykusio sprogimo padariniai.

„Baltoji gulbė“ sugrįžo namo, bet plunksnas dar kedena

2013 metais burlaivis grįžo namo. Akimirka iš spalio mėnesį vykusio „Meridiano“ parplukdymo namo – į Danės upę (Autorės nuotr.)

Klaipėdos turizmo informacijos centro Informacijos teikimo specialistas Artūras Petrauskas teigė, jog „Meridianas“ išties buvo vienas lankomiausių Klaipėdos turistinių objektų – jūrinės kultūros simbolis. Pasak jo, barkentiną nugabenus į remonto doką, turistai aiškinosi jo dingimo priežastis. 2013 m. spalio mėn. pliaupiant šaltam rudens lietui, Klaipėdos centre, abejuose Danės upės krantuose, prie Biržos ir Pilies tiltų buriavosi šimtai žmonių. Į vieną vietą juos subūrė miesto simbolio „Meridiano“ pargabenimas iš laivų remonto doko namo. Vaikai burlaivį tapatino su iš šiltų kraštų namo grįžusia baltąja gulbe, vyresnio amžiaus žmonės pasijautė grįžus keturiasdešimt ketverius metus atgal. Nors „Meridiano“ parplukdymo renginys sulaukė trikdžių dėl senų Biržos tilto metalinių konstrukcijų, kaip ir prieš 41 metus (1972) šiuo metu barkentina prišvartuota Danės upėje ir puošia uostamiesčio centrą. 2014 m. liepos 19 d. „Meridianas“ išskleidė bures. Atidarymo metu buvo galima pasivaikščioti po barkentinos denį, pasigrožėti jos atgimimu. G. Gudavičius tai pat pasakojo, kad jau nuo š. m. rugsėjo mėn. pradėtos vykdyti edukacinės programos, pristatanti jūrinę kultūrą, istoriją, tradicijas. Paramos fondo atstovas taip pat teigė, kad jau  š. m. gruodžio 18 d. „Meridiane“, kaip ir prieš keturiasdešimt trejus metus, pradės veikti restoranas, kviečiantis lankytojus pasimėgauti jūriniais patiekalais – viskas įvyko taip, kaip prieš keturiolika metų svajojo tuometinis barkentinos savininkas A. Žičkus.

2014 m. liepos 19 d. „Meridianas“ išskleidė bures. Atidarymo metu buvo galima pasivaikščioti po barkentinos denį, pasigrožėti jos atgimimu. G. Gudavičius tai pat pasakojo, kad jau nuo š. m. rugsėjo mėn. pradėtos vykdyti edukacinės programos, pristatanti jūrinę kultūrą, istoriją, tradicijas. Paramos fondo atstovas taip pat teigė, kad jau  š. m. gruodžio 18 d. „Meridiane“, kaip ir prieš keturiasdešimt trejus metus, pradės veikti restoranas, kviečiantis lankytojus pasimėgauti jūriniais patiekalais – viskas įvyko taip, kaip prieš keturiolika metų svajojo tuometinis barkentinos savininkas A. Žičkus.

Po metus trukusių remonto darbų ir investavus į jį daugiau nei 5 mln. Lt, “Meridianas”, kaip ir buvo planuota, jau nuo š. m. rugsėjo mėnesio kviečia susipažinti su juo iš arčiau – dalyvauti edukacinėse programose, o nuo gruodžio 18 d. – apsilankyti pradėsiančiame veikti restorane. Visų, kovojusių už Klaipėdos uostamiesčio simbolio išsaugojimą neliko bergždžios (iš paramos fondo „Meridianas“ nuotr. archyvo)

Abiejų uostamiesčių gyventojai, paklausti, kas yra laikoma jų miesto simboliu, kaip susitarę mini „Meridiano“, „Rickmer Rickmers“ burlaivių vardus. Didžioji dauguma žino ir laivų istoriją nuo A iki Z. Jie puošė, puošia ir puoš miestus, bei dar ilgai kvies svečius atsidurti šešiasdešimt šešeriais arba daugiau kaip šimtų metų atgal – taip, kaip gyveno jūrininkai. Ir vis dėl to, laivai turi didelę reikšmę miestam ekonomine, istorine, vertybinėmis prasmėmis. Ir nors LR Kultūros paveldo departamentas nepripažįsta „Meridiano“, kaip unikalaus paveldo objekto ir nemano, kad jį verta įrašyti į registro sąrašus užtikrinant jo apsaugą, visuomenė, paramos valdytojai, valdžia mano kitaip. Nors laivas ir atkurtas, tačiau jo reikšmė žmonėms nedings, jei jis išties buvo reikšmingas.

 

„Daugeliui kyla klausimas, kas privertė jaunąjį žurnalistą imtis tirti ir rašyti apie atrodo ir taip žiniasklaidoje plačiai aprašytą barkentiną ar burlaivį? Atsakymas paprastas – didžiausias postūmis buvo klaipėdiečių ir Hamburgo (Vokietija) gyventojų pasakojimai apie šių, miestų simboliais tapusių laivų reikšmę žmonėms“. (Autorė)

Evelina KISLYCH

Lietuvos nacionalinio istorijos laikraščio „Vorutos“ reporterė

 

Nuotraukos iš „Meridiano“ paramos fondo ir autorės archyvo

 

---