Pacientų pasitikėjimas virtualiomis medicinos paslaugomis Lietuvoje nuosekliai auga. 9 iš 10 šalies gyventojų nurodo, kad prireikus jie rinktųsi nuotolines šeimos gydytojo konsultacijas – tai atskleidė „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas reprezentatyvus gyventojų nuomonės tyrimas. Ekspertai pažymi, kad nuotolinės konsultacijos padeda spręsti mūsų šalyje opią gydytojų pasiekiamumo problemą, todėl ateityje tokių paslaugų mastas ir spektras neišvengiamai didės.
Karolina Blauzdienė, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento sveikatos žalų grupės vadovė, pastebi, kad labiausiai linkę pasinaudoti nuotolinėmis gydytojo konsultacijomis yra didžiųjų miestų gyventojai, mažiausiai – kaimo vietovių gyventojai.
Kaip rodo tyrimas, gana ryškus palankumo šiai paslaugai pasiskirstymas vertinant ir pagal amžiaus grupes. Aukščiausias palankumas yra 26-35 metų amžiaus respondentų grupėje – 93 proc. šio amžiaus gyventojų norėtų konsultuotis su gydytoju nuotoliu. Tačiau apklaustųjų amžiui didėjant, palankumas nuotolinėms gydytojų konsultacijoms nuosekliai mažėja.
„Gydytojų konsultacijos nuotoliu reikšmingai prisideda prie kelių pagrindinių sveikatos apsaugos sistemos iššūkių mažinimo – specialistų prieinamumo didinimo ir geografinio atstumo paslaugai gauti panaikinimo. Tai ypač aktualu turėtų būti kaimo vietovėse gyvenantiems žmonėms, bei pagyvenusiems pacientams, kurių poreikis sveikatos priežiūros paslaugoms yra didesnis nei jaunimo. Visgi, kaip rodo tyrimas, šios dvi pacientų kategorijos nuotolines gydytojų konsultacijas vis dar vertina gana rezervuotai“, − komentuoja K. Blauzdienė.
Pandemija pagreitino pokyčius
Nuotolinės konsultacijos – tai telemedicinos forma, leidžianti gydytojams keistis medicinine informacija su savo pacientais, siekiant pagerinti jų sveikatos būklę esant skirtingose lokacijose. Tokių konsultacijų modelio ištakos siekia 20 a. devintąjį dešimtmetį, tačiau plėtros pikas fiksuotas COVID-19 pandemijos metu.
Ankstyvosios nuotolinės konsultacijos apsiribodavo laiškais ir telefoniniais skambučiais, o pandemijos metu itin išpopuliarėjo vaizdo konsultacijos. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) dar 2020 m. pabrėžė, kad nuotolinės konsultacijos yra vienas esminių būdų teikti pagalbą lengvus simptomus patiriantiems pacientams. Tokiu būdu sumažinama stacionarinės sveikatos priežiūros sistemos apkrova ir užtikrinama nenutrūkstama prieiga prie kitų medicinos paslaugų.
„Nors kol kas nuotolinės konsultacijos negali visiškai pakeisti tiesioginių vizitų ir apžiūrų pas gydytojus, jos yra ekonomiškai efektyvus ir prieinamumą didinantis sveikatos priežiūros modelis. Šiandien, praėjus dvejiems metams po oficialios pandemijos pabaigos, matome, kad net 88 proc. Lietuvos gyventojų linkę rinktis nuotolinį bendravimą su šeimos gydytoju, o daugiau nei 50 proc. jų tai darytų nedvejodami“, – sako K. Blauzdienė.
Kokie patobulinimai paskatintų plėtrą
Pasak ekspertės, daugelyje Europos šalių sparčiai diegiamos skaitmeninės priemonės nuotolinėms konsultacijoms, o kartu ieškoma dar efektyvesnių būdų integruoti pažangesnius sprendimus ir gerinti paslaugų kokybę.
„Esminis veiksnys – sveikatos priežiūros specialistų bei pacientų mokymas ir parama, kad jie galėtų efektyviai naudotis šiomis technologijomis ir užmegzti ryšį nuotoliniu būdu. Be to, kai kurių rūšių nuotolinė priežiūra gali tapti efektyvesnė, naudojant papildomus prietaisus, pavyzdžiui, oksimetrus, leidžiančius pacientams namuose teikti svarbią informaciją gydytojams“, – sako K. Blauzdienė.
Draudimo ekspertė pabrėžia, kad svarbu stiprinti ir nuotolinių konsultacijų platformų saugumą, siekiant užtikrinti pacientų konfidencialumą, kuris būtinas saugiam ir jautriam medicininiam bendravimui.
„Ateityje bus itin svarbu nuodugniai įvertinti nuotolinių konsultacijų plėtros eigą, siekiant toliau optimizuoti jų taikymą. Nors tikėtina, kad saugumo priemonės bus nuolat tobulinamos, jau šiandien yra užtikrintos patogios ir saugios konsultavimo sąlygos. Pavyzdžiui, registruojantis konsultacijai su šeimos gydytoju „Lietuvos draudimo“ programėlėje, pacientai gali pasirinkti iš įvairių konsultacijų formatų – telefono skambučio, vaizdo skambučio per „Zoom“, taip pat naudoti „Viber“ ir „WhatsApp“ programėles. Visos šios platformos yra saugios ir atitinka aukščiausius duomenų apsaugos ir privatumo reikalavimus“, – teigia K. Blauzdienė.
JAV Nacionalinio biotechnologijų informacijos centro duomenimis, pastaruoju metu daug dėmesio skirta išmaniesiems prietaisams, ypač dėvimiems jutikliams, kurie sveikatos priežiūroje leidžia rinkti svarbius duomenis, tokius, kaip širdies ritmas, kraujospūdis, kūno temperatūra ir kvėpavimo dažnis.
„Nors visiškas šių technologijų integravimas dar reikalauja laiko, jų plėtra neabejotinai sustiprins nuotolinių konsultacijų vaidmenį sveikatos apsaugos sistemoje. Visgi jau šiandien galima pasinaudoti galimybe gauti skubią šeimos gydytojo pagalbą be eilių, konsultuojantis su patyrusiais specialistais, kurie gali išrašyti vaistus ir e. receptus, siuntimą tyrimams, nukreipimą pas gydytoją specialistą“, – pažymi K. Blauzdienė.
Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos iššūkiai
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) 2023 m. paskelbtoje apžvalgoje apie gyventojų sveikatos būklę Lietuvoje atkreipė dėmesį į sveikatos priežiūros iššūkius bei bendrą gyventojų sveikatos būklę Lietuvoje.
Remiantis EBPO apžvalga, 3 iš 10 gyventojų sveikatos priežiūros poreikiai Lietuvoje nėra patenkinami dėl išlaidų, kelionės atstumo arba laukimo laiko. Šalies gyventojai vis dar susiduria su sisteminiais trukdžiais, norėdami patenkinti savo sveikatos poreikius.
Pavyzdžiui, laukimo laikas pas bendrosios praktikos gydytoją 1 iš 10 gyventojų gali užtrukti ilgiau nei 2 savaites, o pas gydytojus specialistus dar ilgiau − net 40 proc. pacientų Lietuvoje vizito pas kardiologą laukia ilgiau nei mėnesį.
Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą 2025 m. kovo mėnesį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1012 Lietuvos gyventojų, gyvenančių įvairiose šalies vietose ir atstovaujančių amžiaus grupėms nuo 18 iki 75 metų.
„Lietuvos draudimo“ pranešimas
