Trakų šventovės Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, paveikslo karūnacijos 300 metų jubiliejui pagerbti ir siekiant puoselėti Lietuvos ir Europos kultūros paveldą, Lietuvos vyskupai 2018-uosius paskelbė Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, metais. Šia proga gegužės 7 d. Lietuvos Respublikos Seime įvyko mokslinė konferencija „Dievo Motina – tautų ir valstybių globėja“, organizuota LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos. Paveikslo karūnavimo 300 metų jubiliejų norima pritaikyti pažintinei, kultūrinei, edukacinei, piligriminei ir turistinei veiklai.
Renginys pritraukė nemažai klausytojų, besidominčių Lietuvos istorija ir kultūra: Kovo 11-osios Akto salėje buvo galima matyti ne tik šios srities profesionalus, bet ir moksleivių grupes. Konferencijoje taip pat apsilankė tokie garbingi svečiai kaip Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikos klebonas dekanas Jonas Varaneckas, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis. Gausiai susirinkusius dalyvius pasveikino ir Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė: „Esame ypatingai lankomas turistinis miestas, čia atvykstama dėl mūsų istorinių vertybių, tačiau šiandien Trakai yra atrandami iš naujo – dėl mūsų bazilikos, dėl Dievo Motinos paveikslo“, – savo kalboje teigė merė, pabrėždama bažnytinių vertybių svarbą kultūrai ir turistinei veiklai.
Trakų Dievo Motinos paveikslas neatsiejamas nuo Vytauto Didžiojo vardo, žymi jo pamaldumą Marijai ir Lietuvos valstybingumo raidą. Šis paveikslas – taip pat pirmasis
paveikslas LDK, vainikuotas popiežiaus karūnomis, išsaugotomis iki mūsų dienų, ir antrasis Abiejų Tautų Respublikoje bei visoje Europoje. Apie visą paveikslo priešistorę
konferencijos pirmojoje renginio dalyje plačiau svečiams papasakojo Čenstachavos arkivyskupas metropolitas Vaclovas Tomas Depas (Wacław Tomasz Depo), teigęs, kad šis paveikslas ir marijinė kultūra padeda vienytis lenkų ir lietuvių tautoms. Jam pritarė ir LR ambasadorė prie UNESCO dr. Irena Vaišvilaitė. Valstybių vienijimas Trakų Dievo Motinos dėka nesustoja ties Lenkija: Rygos arkivyskupas metropolitas Zbignevas Stankevičius (Zbignevs Stankevičs) pasidalijo įžvalgomis apie tai, kaip Agluona ir ten esantis paveikslas jungia Lietuvą ir Latviją, kuria religinius ir kultūrinius šalių ryšius, ir kokios istorinės sąsajos sieja Trakų ir Agluonos
paveikslus.
Antrojoje konferencijos dalyje daugiausiai buvo gilinamasi į bažnytinės dailės tradicijas ir piligrimystės ištakas. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas doc. dr.
Liudas Jovaiša Trakus pristatė kaip piligrimystės centrą. „Lietuvoje iš esmės yra ypatingai garbinamos trys šventovės – tai Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika, Aušros vartai ir Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika, tačiau Trakai išlieka piligrimystės ištakų vieta.“, –
sakė istorikas. Meninę paveikslo reikšmę geriau suprasti padėjo dr. Tojana Račiūnaitė Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto direktorė. Apie pačią Trakų baziliką ir jos vertybes pačioje papasakojo Vilniaus dailės akademijos dėstytoja doc. dr. Birutė Rūta Vitkauskienė.
Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, metai prasidėjo 2017 m. rugsėjo 1 d. ir baigsis 2018 m. rugsėjo 8 d., per Trakinių atlaidus (rugsėjo1–8 d.). Iki tol įvyks dar nemažai renginių, skirtų paminėti šio paveikslo unikalumui ir svarbai.
Giedrė PALUBINSKAITĖ,
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos studijų I kurso studentė
Danos Buinickaitės nuotr.