Ardomų rūmų belvederio bokšteliai pavojingi, nes atskilusios jų dalys gali savaime nukristi ant prie rūmų vaikštančių žmonių
Publikacijos spaudoje ir visuomenės priekaištai dėl niokojamų Lentvario dvaro rūmų nepadeda, kad būtų pagerinta buvusios Lentvario dvaro sodybos statinių ir parko želdynų apsauga. Apie vandalų siautėjimą Lentvario dvare informuojami Vilniaus teritorinio padalinio darbuotojai, tačiau pastarųjų veiksmai pasibaigia tik įspėjimų rašymu Lentvario rūmų savininkui Laimučiui Pinkevičiui. Po tokio įspėjimo dažniausiai uždangstomi vandalų išardyti rūmų langai bei durys ir vėl viskas paliekama iki kito karto. Nesaugomi rūmai traukia ilgapirščius. Paveldo saugotojams buvo siūloma pasirūpinti, kad rūmų teritorijoje būtų įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, tačiau ir šis siūlymas pamirštas.
Lentvariečiai ir kiti šio dvaro lankytojai su gailesčiu žvalgosi į atvirus, išdaužytus rūmų langus, į besimėtančias ant žemės nuardytus rūmų puošybos detales, plytas.
Netramdomi vandalai taip suįžūlėjo, kad pradėjo ardyti rūmų belvederio terasos bokštelius. Nuardytų bokštelių dalys ir plytos mėtosi palei rūmus ant žemės. Keli apardyti bokšteliai vos laikosi ant belvederio terasos ir bet kurią akimirką gali nukristi, sužalodami ten besilankančius žmones, tačiau teritorija prie rūmų neaptverta ir nėra perspėjančių užrašų apie gręsiantį pavojų. Suniokota ir dalis mūrinės tvoros, juosiančios rūmų terasą nuo ežero pusės.
Šią vasarą Lentvario gyventojai besilankydami Lentvario dvaro parke pastebėjo smarkiai suniokotą didžiąją grotą. Tiek grotos išorėje tiek jos viduje matėsi vandalų siautėjimo pėdsakai: sudaužyti dirbtinės uolos fragmentai, nuardyta metalinė armatūra, grotos vidinėse sienose išdaužytos kiaurymės, kai kur net yra sienos deginimo žymių.
Kai apie tai buvo pranešta Vilniaus teritorinio padalinio l. e. pareigas vedėjui P. Mečkovskiui, jis apžiūrėjęs grotą pareiškė, kad dėl didžiosios grotos suardymo kaltos medžių šaknys.
Tuomet praradus viltį, kad paveldo sergėtojai imsis efektyvių veiksmų šiai įžūliai vandalų veiklai sutramdyti, apie niokojamą garsaus prancūzų kraštovaizdžio architekto Eduardo Fransua Andre sukurtą parką buvo pranešta Kultūros ministerijos Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriui.
Reaguota buvo operatyviai, bet keistai. Rugpjūčio 21 d. į parką atvyko komisija ir apžiūrėjusi grotą nusprendė nukirsti keturias ant grotos ir šalia jos augančias šimtametes liepas. Komisija nusprendė, kad grotą niokoja ne vandalai, o šalia augančios liepos. Nors sunku paaiškinti, kaip šimtmetį prie grotos augusios liepos nedarė žalos, o dabar staiga apardė beveik visą grotą.
Sunku paaiškinti, kodėl tokia skuba, nepakvietus policijos pareigūnų, kad jie ištirtų: ar grotą niokoja vandalai ar medžių šaknys. Nepagalvojus, koks bus grotos vaizdas be nukirstų medžių, ar grota nebus paversta paprasčiausiu tilteliu, nesiderinančiu su parko visuma. Kyla klausimas, ar nereikėtų pirmiausia spręsti, kaip apsaugoti grotą nuo chuliganų ir parengti grotos restauravimo projektą.
Apie niokojamą Lentvario dvaro sodybą buvo informuota ir Valstybinė kultūros paveldo komisija (VKPK). Patikrinti faktus į Lentvarį buvo atvykęs šios komisijos vyriausiasis specialistas Algimantas Gražulis.
VKPK išanalizavusi faktus įsitikino, kad išskirtinės architektūrinės ir kraštovaizdinės reikšmės Lietuvos kultūros paminklas, Lentvario dvaro sodyba, neprižiūrimas ir niokojamas, todėl nusiuntė premjerui Algirdui Butkevičiui raštą, kurį čia spausdiname.
Lentvario dvaro sodybą apžiūrėjęs VKPK vyriausiasis specialistas A. Gražulis kalbasi su Trakų rajono savivaldybės Architektūros skyriaus vyriausiąja specialiste E. Skuodyte
Kęstutis PETKŪNAS
Autoriaus nuotraukos
DĖL SKUBIAI SPRĘSTINŲ LENTVARIO DVARO SODYBOS APSAUGOS PROBLEMŲ
Valstybinė kultūros paveldo komisija 2015-08-24 raštu buvo informuota, kad iki šiol neprižiūrimas ir žalojamas išskirtinės architektūrinės ir kraštovaizdinės vertės ir reikšmės Lietuvos kultūros paminklas Lentvario dvaro sodyba, ypač rūmai ir parko grota. 2015-09-17 kartu su Lentvario miestelio piliečių grupe apžiūrėjus šį kompleksą nustatyta, kad dvaro sodybos apsaugos situacija nepagerėjusi, o minėtame piliečio Kęstučio Petkūno rašte pateikta informacija – teisinga. Rūmų ir parko grotos apsaugos būklė bloga. Rūmai iki šiol neužsandarinti (visiškai atvira pirmo aukšto lango anga), išplėšta daug langų rėmų, išdaužyti beveik visi langų stiklai. Pastaraisiais metais jau nuardyta ir dalis belvederio terasos dantytų bokštelių konstrukcijų iš raudonų plytų mūro. Dideli nuardyto raudonų plytų mūro luitai, mažesnės plytų duženos bei tinko ir puošybos elementų liekanos guli greta rūmų pastato. Nebėra belvederio kampinių smailių viršutinių dalių, ant jo bei kai kurių kitų pastato dalių auga savaiminiai berželiai. Teritorija aplink rūmus visiškai neprižiūrima, apžėlusi, neužtverta. Išardyta daug mūrinės tvoros, juosiančios rūmų terasą nuo ežero pusės. Prie rūmų pastato nėra įspėjamųjų ženklų apie pavojų žmogaus gyvybei bei informacijos apie pastato kultūrinę, istorinę vertę bei atsakomybę dėl jo žalojimo ir t.t. Parko grotoje yra akivaizdūs ardymo bei kitokio žalojimo padariniai. Ardomos ir kitapus kelio esančios karvidės autentiškų raudonų plytų mūro sienos, o vertingos autentiškos plytos vagiamos.
Ši nepriežiūra – užsitęsęs procesas. Konstatuotina, jog Lentvario dvaro sodybos apsaugos, ir net elementarių pastatų priežiūros bei eksploatavimo problemų per pastaruosius aštuonerius metus iš esmės net nebandyta spręsti. Pavestų funkcijų neatlikimas yra neatleistinas ir net nusikalstamas kompetentingų valstybės ir savivaldybės institucijų aplaidumas. Taip elgiantis Lietuva ilgainiui praranda ne tik nacionalines vertybes, bet ir vertingiausius europinio lygio architektūros pastatus ir kraštovaizdžio kompleksus.
Primename, kad Valstybinė kultūros paveldo komisija 2012-10-22 raštu Nr. V11-94(6.3.) „Dėl Lentvario dvaro rūmų gelbėjimo“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Andrių Kubilių, kuriame informavo apie jau įsisenėjusias šio komplekso apsaugos bei nepriežiūros problemas. Rašte nurodė, jog „dvaro sodyba (UK-15949) yra žalojama <…> L. Pinkevičius jau ne pirmi metai neprižiūri, netvarko ir nenaudoja šio unikalaus pastato, o kultūros ministras, kuris organizuoja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinį administravimą ir už jį atsako (NKPAĮ 5 str. 2 d.), iki šiol nepriėmė veiksmingų organizacinių administravimo priemonių dėl šio unikalaus pastato išsaugojimo. Beje, pastaruoju metu Lentvario dvaro rūmus rengiamasi įrašyti į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą.“
Valstybinė kultūros paveldo komisija 2007-12-14 sprendime Nr. S-9-(128) „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko bei jo buferinės apsaugos zonos ribų ir tvarkymo plano projektų“ įvertino Trakų istorinio nacionalinio parko (TINP) teritorijos ir zonų bei buferinės zonos ribų plano ir TINP tvarkymo plano projektus kultūros paveldo apsaugos bei paveldosauginės politikos aspektu, 2007-12-14 posėdyje apsvarstė šių projektų sprendinius ir 2 punktu nusprendė „pritarti esminiam parko teritorijos ribų pakeitimui, Lentvario dvaro sodybą su E. F. Andrė projektuotu parku priskiriant Trakų istoriniam nacionaliniam parkui.“
Lentvario dvaro sodybos apsaugos būklė sparčiai blogėja, vandalizmo ir grobstymo mastai didėja, tačiau Valstybinės kultūros paveldo komisijos siūlymų ir rekomendacijų iki šiol neišgirsta. Be to, NKPAĮ 31 straipsnyje nustatyta griežta atsakomybė už šio Įstatymo pažeidimus netaikyta dėl Lentvario dvaro sodybos nepriežiūros, žalojimo, grobstymo, o ikiteisminiai tyrimai dėl vandalizmo ir vagysčių nevykdomi.
Prašome Jūsų įpareigoti kompetentingas valstybės institucijas nedelsiant priimti skubias ir veiksmingas priemones dėl centrinių Lentvario dvaro rūmų, grotos, karvidės, malūno bei kitų vertingų Lentvario dvaro sodybos pastatų bei jų elementų išsaugojimo, tinkamo rūmų, o ir viso komplekso, eksploatavimo, eksponavimo bei naudojimo. Esame įsitikinę, kad ši sodyba galėtų būti perduota Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai, kuri Užutrakio dvaro sodybos pavyzdžiu jau įrodė, kad ne tik nori, bet ir sugeba tvarkyti, eksponuoti, tinkamai naudoti bei nuolat prižiūrėti itin vertingus kompleksus bei objektus.
Komisijos pirmininkė
Gražina Drėmaitė
