Vilniaus rajono savivaldybės Centrinės bibliotekos Mažųjų Lygainių struktūriniame padalinyje buvo minima Lietuvos žydų gelbėtojų atminimo diena. Alicijos Anuškevič nuotr.
Kovo 15-ąją minėjome Lietuvos žydų gelbėtojų atminimo dieną. Šių metų šventė yra antroji nuo Lietuvos Respublikos Seimo šios dienos įtraukimo į atmintinų dienų sąrašą 2022 m. Šią dieną prisimename vokiečių okupacijos metais veikusius didvyrius, kurie nepabūgo rizikuoti savo ir savo artimųjų gyvybėmis, nusprendę išgelbėti žydus nuo tikros mirties. Lietuvos žydų gelbėtojų dienos data pasirinkta neatsitiktinai – paminėti bene žymiausią žydų gelbėtoją, Vilniaus universiteto bibliotekininkę ir publicistę Oną Šimaitę, kuriai 1966 metų kovo 15 dieną suteiktas garbingas Pasaulio tautų teisuolio vardas. Vilniaus geto žydų gelbėtoja Ona Šimaitė tapo pirmąja lietuve, kuriai buvo suteiktas garbingas Pasaulio Tautų teisuolės vardas.
Kovo 16 dieną Vilniaus rajono savivaldybės Centrinės bibliotekos Mažųjų Lygainių struktūriniame padalinyje įvykęs renginys pavadinimu ,,Bibliotekininkė, pedagogė, publicistė, garsiausia Vilniaus geto žydų gelbėtoja, pasaulio tautų teisuolė – Ona Šimaitė“, skirtas Onos Šimaitės 130-osioms metinėms ir Lietuvos žydų gelbėtojų dienos paminėti, paliko neišdildomą įspūdį visiems susirinkusiems. Šią ypatingą dieną turime galimybę ne tik atminti, bet ir pagerbti tuos, kurie rizikavo savo gyvybėmis gelbėdami kitus. Tarp šių drąsių žmonių – Ona Šimaitė, Vilniaus universiteto bibliotekininkė, kuri savo veiksmais įkūnijo tikrą žmogiškumą. gelbėtoja Ona Šimaitė tapo pirmąja lietuve, kuriai buvo suteiktas garbingas Pasaulio Tautų teisuolės vardas.
Susitikimą praturtino bibliotekininko Edvardo Mackevič pranešimas apie Onos Šimaitės narsą ir pastangas gelbėjant žydus nacizmo okupacijos metu, akcentavo bendradarbiavimo svarbą šių dienų kontekste. O. Šimaitė – viena iš daugybės narsių Lietuvos žmonių, suteikusių šiek tiek vilties ir šviesos vienam juodžiausių istorijos laikotarpių. Iš Vilniaus geto išgelbėjusi dešimtis žmonių, ji pati tapo kankine Dachau koncentracijos stovykloje.
Tikslus Onos Šimaitės išgelbėtų žydų skaičius nėra žinomas. 1963 m. Argentinos lietuvių laikraštis rašė, kad apie 100 gyvybių. Už pagalbą žydams ne kartą buvo patekusi į gestapo akiratį, tris kartus buvo suimta, bet paleista padedant Vilniaus universiteto darbuotojams.
O. Šimaitė niekada nemėgo kalbėti apie savo žygdarbius, tačiau žydų tauta niekada jos nepamirš. Jeruzalėje, Yad Vašem Teisuolių alėjoje, auga jos garbei pasodintas medis. 2002 m. O. Šimaitė apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi (po mirties), o 2004 m. VU Simono Daukanto kiemelyje jos atminimui pagerbti atidengta memorialinė lenta, skelbianti, kad 1940–1944 m. ji dirbo VU bibliotekoje.
„Lietuvos žydai niekada nepamirš savo geradarių, nes jie – Lietuvos tautos šviesuliai ir didvyriai“, – cituojama Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
Tikslaus žydų gelbėtojų skaičiaus nustatyti tikriausiai neįmanoma. Dėl savo veiklos rizikingumo dažnai slėpdavo savo veiklą net nuo artimiausių giminaičių, o po karo vengdavo kalbėti apie žydų gelbėjimą. Vokiečių okupacijos metais žydų gelbėtojai buvo paprasti žmonės, dažnai niekuo neišsiskiriantys. Daliai Lietuvos žydų gelbėtojų Yad Vashem suteikė Pasaulio tautų teisuolio vardą, kuris skiriamas tiems, kurie Holokausto metu nebūdami žydai ir nesiekdami pelno padėjo žydams ir juos gelbėjo. Skaičiuojant procentais, Lietuva – antroje vietoje pasaulyje pagal Pasaulio tautų teisuolių skaičių ir gali didžiuotis 924 žydų gelbėtojais. Pasaulio tautų teisuolio vardas yra aukščiausias apdovanojimas, kurį Izraelio valstybė gali įteikti žmonėms už jų nuopelnus humanizmui. Šį vardą yra gavę beveik 28 tūkst. žmonių iš 51 šalies.
Iš maždaug 208 tūkst. Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje gyvenusių žydų apie 195 tūkst. buvo nužudyti.
Į renginį susirinko artimiausių kaimų bendruomenė. Susitikime dalyvavo Trakų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Šventininkų filialo bibliotekininkė Kristina Razvadauskienė, kuri taip pat prisidėjo prie renginio organizavimo. Neabejojame, kad tolesnis bendradarbiavimas su kaimyninio rajono biblioteka lems tolesnius sėkmingus darbus ateityje.
Anastasija Žuromskaitė ir Jevgenijus Kuzminas iš „Geležinis roko kumštis“ asociacijos. Alicijos Anuškevič nuotr.
Šventės kulminacija tapo muzikinis pasirodymas, kurį pristatė talentingi atlikėjai Anastasija Žuromskaitė ir Jevgenijus Kuzminas iš „Geležinis roko kumštis“ asociacijos. Jų atlikti kūriniai, neabejotinai palietę kiekvieno renginio dalyvio širdį, sukėlė ne tik gilias emocijas, bet ir susilaukė audringų ovacijų, išreikšdami bendruomenės dėkingumą ir pagarbą menininkams. Jų muzika tapo tiltu tarp praeities ir dabarties, leidžianti dar kartą prisiminti prasmę ir svarbą, kurią neša žmogiškumo ir drąsos aktai.
Po įkvepiančios oficialios dalies sekė vaišės, kuriose dalyviai turėjo galimybę pasidalinti asmeninėmis istorijomis ir išreikšti savo mintis apie girdėtą pranešimą. Šis vakaras Mažųjų Lygainių bibliotekoje tapo ne tik atminimo, bet ir bendruomeniškumo, kartų susitikimo vieta, pabrėžianti, kad žmogiškumo ir drąsos veiksmai yra amžini ir juos verta prisiminti bei įamžinti.
Renginys Lietuvos žydų gelbėtojų dienai paminėti Mažųjų Lygainių bibliotekoje parodė, kad istorinė atmintis yra gyva ir svarbi ne tik išsaugoti praeities liudijimus, bet ir skatinti dabarties kartas veikti teisingai, būti drąsiems ir žmogiškiems. Tai priminimas mums visiems, kad kiekvienas gali tapti šviesa sunkiais istorijos momentais ir mūsų veiksmai gali įkvėpti ateities kartas siekti teisingumo ir gerumo.
Edvard MACKEVIČ,
vyr. bibliotekininkas
