Prieš trisdešimt metų, 1988-ųjų gegužės 15 d., Lietuvos karaimai susirinko į pirmą viešą bendruomenės susibūrimą Trakuose. Minint šią reikšmingą sukaktį, Trakuose, prie Karaimų gatvės 29-ojo namo, gegužės 15 d., antradienį, buvo atidengta atminimo lentelė. Šventėje dalyvavo Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė, Lietuvos karaimų religinės bendruomenės pirmininkas Jurijus Špakovskis, karaimų bendruomenės nariai, svečiai.
Gegužės 15 dieną Trakuose, Karaimų gatvėje, atidengta atminimo lenta, skirta Lietuvos karaimų kultūros bendrijos įkūrimo 30-mečiui
Sigitos Nemeikaitės nuotr.
„Tai – labai reikšmingas įvykis visiems Trakams, – kalbėjo Jurijus Špakovskis. – Čia, šiame pastate (Karaimų gatvės 29-asis namas – red. pastaba) prieš trisdešimt metų susirinko karaimų bendruomenė, dalyvaujant Lietuvos šviesuoliams prof. Česlovui Kudabai, poetui Sigitui Gedai, ir buvo įsteigta Lietuvos karaimų kultūros rėmimo grupė, kuri tarsi davė impulsą atgaivinti, tęsti ir puoselėti karaimų kultūros paveldą, jų pačių tradicijas. Džiugu, kad šiandien matome tuos žmones, kurie tada dalyvavo šiame įvykyje.“
Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė (kairėje) prie memorialinės lentos įsiamžino kartu su Zoja Dubinskaja, šalia – Jurijus Špakovskis
Deja, kaip paskaičiavo trakietė, karaimė Zoja Dubinskaja, 50 žmonių, kurie užfiksuoti toje 1988-ųjų nuotraukoje, jau yra iškeliavę į Amžinybę. Kaip pridūrė J. Špakovskis, vieni išeina, kiti ateina, tačiau svarbiausia, kad lieka galimybė tęstinumui.
Šio reikšmingo jubiliejaus proga pasveikinti karaimų bendruomenės atvykusi rajono vadovė Edita Rudelienė teigė, kad jei tada nebūtų karaimų bendruomenės susirinkimo, tai vargu, ar būtų išsaugotos karaimų paveldas, tradicijos. „Džiaugiuosi, kad Jūs gyvenate kartu su mumis Trakuose; kad esate išsaugoję ir puoselėjate savo tradicijas; kad kasmet organizuojate Tarptautinę vasaros karaimų kalbos stovyklą, ji yra labai įdomi tiek vietiniams, tiek turistams, – sveikinimo kalboje sakė merė. – Linkiu daug metų puoselėti savo tradicijas, pasakoti visiems savo įsikūrimo ir gyvenimo istoriją Trakuose. Dar kartą sveikiname.“
Minint Lietuvos karaimų bendrijos steigiamojo susirinkimo
30-metį Trakuose, prie Karaimų gatvės 29-ojo namo, gegužės 15 d.,
antradienį, atidengta atminimo lentelė
Į memorialinės lentos atidengimo renginį atėjęs Semionas Juchnevičius, prabilęs karaimiškai, apgailestavo, kad sovietai iš karaimų bendruomenės atėmė daug namų, o Lietuva vis dar negrąžino.
Semionas Juchnevičius su žmona Liudmila
Po sveikinimo kalbų visi įsiamžino bendroje nuotraukoje prie memorialinės lentos. Po to Jurijus Špakovskis visus pakvietė į vidų simboliškai paskanauti pyrago ir pasidalyti prisiminimais.
Memorialinės lentos atidengimo šventėje savo prisiminimais pasidalijo ir VšĮ „Vorutos“ fondo steigėjas, leidėjas ir vyr. redaktorius bei Trakų rajono laikraščio „Trakų žemė“ direktorius-vyr. redaktorius Juozas Vercinkevičius. „Aš džiaugiuosi, kad laikraštis „Trakų žemė“ jau aštuonerius metus vykdo Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamą karaimikos projektą, –
sakė vyr. redaktorius. – Galima sakyti, mes esame didžiausias karaimų kultūros propaguotojas, nes kas antrą savaitę laikraštyje skaitytojai gali perskaityti apie karaimų bendruomenės, kultūros ir tradicijų istoriją, jų dabartį. Stengiamės spaudoje pristatyti visus žymesnius įvykius, asmenis.
Per šiuos 30 metų karaimų tauta buvo labai puikiai ir išsamiai pristatyta ne tik Trakuose, bet ir kitur. Karaimai – viena seniausių Lietuvos valstybės tautinių mažumų; seniausi Trakų gyventojai. Per tuos 600 jie metų išlaikė savo tautybę, kultūrą, tęstinumą.
Šis pastatas, kuriame dabar esame, yra reikšmingas ne tik tuo, kad čia vyko Lietuvos karaimų kultūros bendrijos steigiamasis susirinkimas, bet ir tuo, kad šiame pastate, šioje salėje, vyko vos ne visi Trakų rajono Persitvarkymo Sąjūdžio susirinkimai. Šiam įvykiui paminėti taip pat galima įrengti memorialinę lentą.“
Prisiminė ir karaimą, advokatą Mykolą Tinfavičių, kuris 1966–1967 m. dėjo pastangas įsteigti Trakuose Lietuvos karaimų kraštotyros draugiją. „Daug kartų jis ėjo į rajkomą, buvo pateikti dokumentai, lyg ir buvo priimtas neoficialus leidimas, bet po to viskas nutilo ir taip ši idėja buvo numarinta. – tęsė prisiminimų ciklą J. Vercinkevičius. – Lietuvių tauta myli karaimus, nes jie lietuvių istorijoje paliko ryškų pėdsaką. Galime prisiminti karaimų tautos padavimus (seniausia istorijos dalis), kuriuose liko žinių apie Trakus, kunigaikštį Vytautą, jo žirgą.
Žinome, kad yra sumanymų karaimų gatvėje pastatyti Vytauto biustą. Nežinau, kur ir kaip, tačiau tai – puikios idėjos, gal jos bus realizuotos, nes Trakuose beveik nėra paminklų.
Per tuos 30 metų karaimų bendruomenei daug padaryta – pastatyti karaimų bendruomenės namai, sutvarkyta karaimų mokykla, restauruota kenesa. Būtų gerai, jei atsirastų lėšų ir Moluvėnų kenesai (buvę karaimų maldos namai, stovintys Trakų rajone, Moluvėnų kaime (Lentvario sen.), 0,6 km į pietus nuo magistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda (tarp Grigiškių ir Rykantų), vakarinėje Didžiulio ežero pusėje – red. pastaba). Tai būtų puikus turistinis objektas.“
Taip pat leidėjas ir vyr. redaktorius visiems pranešė džiugią žinią, kad VšĮ „Vorutos“ fondas šią savaitę į spaustuvę išsiuntė knygą „Saulė nusileido už Trakų pilies“, kurią sudarė Romualdas Tinfavičius. Leidinyje yra įamžintas jo žmonos a. a. Julijos Tinfavičienės atminimas – spausdinama jos kūryba, nuotraukos, dokumentai.
Daug šiltų prisiminimų pirmasis karaimų susirinkimas kelia ir jo dalyvei Inai Lavrinovič, kuri prisiminė, kaip tada viskas vyko ir dar kartą visiems padėkojo už jo įamžinimą.
Ina Lavrinovič
Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ
Juozo Vercinkevičiaus nuotr.
